Nors oras ir vėsus, pavasaris įsibėgėja. Įsibėgėja ir žaliuojanti gamta. O mes ar spėjame su ja? Ar pakanka energijos, gyvybingumo? Jeigu ne, vertėtų nepatingėti apeiti sodų ar kiemų užkaborius ir patvores. Čia šilumos pažadinti jau auga pirmųjų vertingųjų augalų – garšvų, kiaulpienių, dilgėlių – daigeliai. Juk tikra energija gaunama iš kokybiško, vitaminingo maisto.
Nepatingėkite pagerinti savo maisto šiais lapeliais. Juk jie tinka ir į sriubas, ir į salotas, į žaliuosius kokteilius, padažams. Tinka tiek švieži (dilgėlę reikėtų nuplikyti), tiek džiovinti.
Na, o jei nenorite ar negalite lapelių pasirinkti patys, ARBATOS MAGIJA siūlo šių trijų lapelių miltelių miksą „ŽALIOJI ENERGIJA“. Jis valo kraują, kepenis, gerina kraujo sudėti, stiprina imunitetą. Miltelius galima dėti į salotas, žaliuosius kokteilius, neverdančią sriubą, košę. Galima tiesiog berti į burną ir užgerti šiltu vandeniu. Kiekviena žolelė atskirai turi daug vertingų savybių, o visos kartu– viena kitą papildo bei sustiprina poveikį. Visose KIAULPIENĖS dalyse yra karčių pieniškų sulčių. Kiaulpienių lapai valo kraują, kepenis, aktyvina jų darbą, gerina virškinimą, nes padidina virškinimo liaukų (kasos) sekreciją, pagreitina tulžies išsiskyrimą, minkština vidurius, greitina medžiagų apykaitą. Taip pat vartojami nuo sąnarių uždegimų, stabdo kraujavimą. Kiaulpienė – viena geriausių šlapimą varančių priemonių. Kiaulpienė turi pneumokokų ir kitų bakterijų dauginimąsi stabdančių medžiagų.
GARŠVA nuo seniausių laikų buvo vienas iš pagrindinių naudingiausių maistinių augalų, kuri yra skaniausia tik pradėjusi skleisti pirmuosius lapelius, kol šie yra su blizgiu paviršium, garbanoti. Lapuose yra daug kalcio, kalio, geležies, citrinos ir obuolių rūgščių, mineralinių druskų, šaknyse – eterinių aliejų. Šio augalo cheminė sudėtis labai artima kraujo sudėčiai, tad ją galima vartoti labai ilgą laiką, ji neturi jokio šalutinio poveikio. Garšva mobilizuoja ir labai stiprina imuninę sistemą. Augalo sultys pasižymi raminančiomis savybėmis. Švieži garšvų lapai – puikūs nuskausminamieji, esant reumatui, podagrai. Garšvų arbata varo šlapimą, padeda gydant podagrą, reumatą, artritą, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimus. Švieži susmulkinti lapai ar nuoviro kompresai ramina ir gydo odos pažeidimus, vabzdžių įgėlimus, nudegimus, karšti kompresai dedami ant skaudamų sąnarių. Garšva išskiria fungicidus, kurie naikina grybelius, todėl puikia tinka esant ilgai negyjančioms žaizdoms. Šis augalas mažina kraujospūdį.
DILGĖLĖS nuo seno buvo naudojamos gydimuisi ir maistui. Iš lapų išvirta arbata vartojama organizmui stiprinti, kraujui valyti, ja gydoma mažakraujystė, šienligė, astma, artritas; padeda nuo vidinio kraujavimo, reumato, odos ligų. Išoriškai gydomos odos ligos, artritas, nervų uždegimai, hemorojus, stiprinami plaukai, naikinamos pleiskanos. Dilgėlės didina hemoglobino ir eritrocitų kiekį, mažina cukraus kiekį kraujyje, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme. Vitaminai K, C ir raugai regeneruoja kraują. Lapų užpilas palaiko gyvybingumą patiriant stresą, didina fizinį darbingumą. Maistui ir vaistams vartoti reikėtų tik jaunus lapus, kol ūgliai būna ne aukštesni kaip 15-20 cm. Juos galima džiovinti ir vartoti ištisus metus. Jauni lapai valgomi troškinti ar iš jų verdamos sriubos, nes juose gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų. Teigiama, kad jauni lapai maistingumu prilygsta bulvėms ar ankštinių šeimos valgomiesiems augalams. Dilgėlių lapus galima kepti ar virti kaip daržoves, panašiai kaip špinatus, dėti į sriubas, daržovių, kiaušinių ar mėsos patiekalus.
BŪKITE SVEIKI IR STIPRŪS!
Kristina Giedrė
Šaltinis: Nyksciai
