Juodgrūdė nuo seno plačiai naudojama Rytų šalių virtuvėje bei liaudies medicinoje. Lietuvoje ji naudojama vietoje aguonų – jos sėklyčių beriama ant bandelių, riestainių. Dabar šis prieskonis vis labiau užkariauja virtuves – juodgrūde galima pagardinti pusryčių varškę, berti į blynų tešlą, paskaninti kepamą duoną ar daržovių patiekalus.
Tačiau šis prieskonis naudingas ne tik skonio juslėms sužadinti. Senovės egiptiečiai juodgrūdes laikė panacėja nuo visų ligų. Senovės graikai juodgrūde gydė galvos, dantų skausmą, slogą, o Avicena ją apibūdino kaip sėklą, „teikiančią kūnui energijos ir padedančią įveikti nuovargį“. Jis teigė, kad juodgrūdė pasižymi organizmą valančiu poveikiu – tiek nuo dujų, tiek nuo gleivių, tiek nuo visokių kitokių užterštumų.
Juodgrūdės ištiesų teigiamai veikia visą žmogaus organizmą bei stiprina sveikatą. Jos gerina smegenų veiklą, stiprina akių tinklainę bei imunitetą, stabdo alergiją. Daugelis tyrimų rezultatų atskleidė, kad daug antioksidantų turinti juodgrūdė veiksmingai kovoja su cholesteroliu, skatina virškinimą ir skysčių pasišalinimą iš organizmo. Šis prieskonis vadinamas viena patikimiausių sveikatos gerinimo ir organizmo valymo priemone.
Naudinga rytais nieko nevalgius, išgerti stiklinę šilto vandens su citrina, o paskui suvalgyti 5 g juodgrūdės sėklų jas gerai sukramtant. Tai paruošia žarnyną dienos darbui, gerina medžiagų apykaitą, padeda lieknėti. Iš juodgrūdės taip pat ruošiamos arbatos ir nuovirai.
Juodgrūdė – puiki priemonė, norint suteikti mėgstamam patiekalui išskirtinį skonį. Saugi dienos norma- 1 arbatinis šaukštelis į patinkantį valgį kartą per dieną. Juodgrūdė tinka visur, kur tinka sezamų sėklų.
Jei šio prieskonio vartosite dideliais kiekiais, galite sudirginti skrandį. Tad nepiktnaudžiaukite. Šio prieskonio nevalia vartoti nėščiosioms, o taip pat turintiems padidintą skrandžio rūgštingumą, sergantiems gastritu, skrandžio opa ir akmenlige. Prieskonis padidina cukraus kiekį kraujyje, todėl jis nerekomenduojamas diabetikams.
Kristina Giedrė
Šaltinis: Nyksciai
