Jie abu buvo sėkmingi, daug pasiekę savo karjerose, bet kažkur skubėjime ir begaliniame lėkime vienas kitą prarado. Austėja ir Simonas daugiau nei dešimtmetį kartu, bet jau gana ilgai kenčiantys vienumoje.
„Aš jaučiuosi, lyg būčiau pasimetusi šiuose santykiuose“, – tyliai prabilo Austėja. Simonas atsakė trumpu žvilgsniu, tuomet stojo įtempta tyla.
Tą akimirką man buvo aišku – tarp jų atsiradusi lyg nematoma siena, pastatyta iš neišsakytų ir neišsipildžiusių lūkesčių, mažų ir didesnių nusivylimų ir seniai pamirštų artimų pokalbių. Stovėjo kryžkelėje ir porų psichoterapija buvo paskutinis bandymas išlikti poroje.
Terapijoje pradėjome nuo mažų žingsnių. Jie tarsi mokėsi iš naujo kalbėti – ne apie darbus ar vaikus, bet apie savo jausmus, poreikius, svajones.
Žinau, jog vieną vakarą Simonas netikėtai Austėjai pasakė: „Žinai, aš buvau pamiršęs, kaip gera tiesiog kalbėtis apie nieką ir apie viską vienu metu“. Tikriausiai tą vakarą jie vėl pasijuto pora.
Ši istorija nėra išskirtinė – ji gali būti apie kiekvieną iš mūsų. Šiuolaikinėje visuomenėje santykiai tapo prabanga. Skubėdami ir siekdami savo tikslų, pamirštame turbūt svarbiausią – ryšį su žmogumi, esančiu šalia.
Tačiau tik santykiuose mes galime atrasti tikrąjį save – kai mylime, kai leidžiamės būti pažeidžiami, kai esame kartu.
Santykiai – tai daugiau nei meilė. Tai mūsų saugi vieta chaotiškame pasaulyje. Tad ar šiandien paklausei savo artimojo, kaip jis iš tiesų jaučiasi? Galbūt dabar pats laikas?
Porų psichoterapija padeda santykius atgaivinti, kurdama saugią erdvę, kurioje abu partneriai gali atvirai ir nuoširdžiai išsakyti savo jausmus, poreikius ir baimes.
Terapeutas padeda išmokti naujų bendravimo įgūdžių, suprasti partnerio perspektyvą bei rasti būdus konfliktams spręsti be kaltinimų ir pykčio.
Taip atsiranda galimybė, jog pamažu sugrįš abipusis supratimas, emocinis artumas ir tikras ryšys, kuris buvo prarastas skubėjime ir kasdienybės rutinoje.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda poroms geriau suprasti, kaip jų mintys, emocijos ir elgesys veikia santykių kokybę. Ji moko partnerius atpažinti ir koreguoti klaidingus įsitikinimus (tuos, kurie kelia nerealius lūkesčius ir konfliktus).
Moko geresnės komunikacijos – aiškiai ir be kaltinimų išreikšti savo poreikius bei jausmus. Porų psichoterapijos metu mokomasi geriau valdyti konfliktus(naudojant konstruktyvias strategijas, o ne pykčio protrūkius ar tylą).
Atsiranda galimybė saugioje aplinkoje ugdyti emocinį lankstumą – gebėjimą priimti partnerio perspektyvą ir adaptuotis prie pokyčių. Ir labai svarbu, jog čia atsiranda proga keisti savo probleminius elgesio modelius, tai yra, galima eksperimentuoti su naujomis reakcijomis ir elgesio būdais.
Kognityvinė elgesio terapija suteikia poroms aiškius ir praktiškus įrankius santykių sunkumams įveikti, stiprinti tarpusavio supratimą ir atkurti emocinį artumą.
Santykių atgaivinimas per porų psichoterapiją yra ne tik krizės įveikimas, bet gali būti ir nauja pradžia. Tai kelionė atgal vienas pas kitą, atrandant iš naujo, kad kartu būti gera, saugu ir prasminga.
Dovilė Bubnienė, psichologė psichoterapeutė
