Žodis sąvartynas yra pažįstamas visiems. Tai juk ta vieta, į kurią vežamos mūsų visų atliekos, tiesa? Ne visai. Dalies visuomenės mintyse vis dar vyrauja įsitikinimas, jog sąvartynai yra galutinė kone visų atliekų stotelė. Na, gal dar kažkoks procentas jų perdirbama ar panaudojama energijai gauti, tačiau daugiausiai vis tiek dedama į krūvą, kur jos labai lėtai yra. Visgi, toks įsitikinimas yra pasenęs ir labai toli nuo realybės. Atliekų tvarkymas Europos Sąjungoje yra griežtai reglamentuotas, prižiūrimas ir atsakingai vykdomas procesas. Pasirodo, Lietuva turi tikslą iki 2030 m. sąvartynuose šalinti ne daugiau nei 5 % visų atliekų. Dėl to tikrai verta žinoti, kas vyksta su jūsų atliekomis ir kodėl svarbu rūpintis tokiais dalykais kaip rūšiavimas.
Sąvartyne kelionę baigia tikrai ne visos mūsų atliekos
Daug kas apie šiukšles nustoja galvoti tada, kai išmeta maišą į konteinerį arba pamato nuvažiuojančią šiukšliavežę. Jeigu manote, kad kita paimtų atliekų ir šiukšliavežės stotelė – sąvartynas, tai tikrai nėra tiesa.
Daugiausia dėmesio mūsų šalyje skiriama perdirbimui ir žiedinei ekonomikai skatinti. Vienas jos pamatų – atsakingas ir modernus požiūris į atliekų tvarkymą. Jeigu nebūtų tokio požiūrio, sąvartynų užimami plotai augtų geometrinės progresijos tempu. Lietuvoje, atliekų tvarkymo kontekste sąvartynai vaidina ne tokį didelį vaidmenį, palyginti su reglamentuotomis praktikomis, kuriomis siekiama skatinti perdirbimą ir tvarumą.
Kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys iš bendros atliekų tvarkymo statistikos:
- Sąvartyne pašalinamų atliekų kiekis sudaro ~9 %;
- Apie 6 % perdirbama;
- Daugiausiai, apie 36 % išvežama, eksportuojant;
- Paminėjimo vertas ir panaudojimas energijai gauti, kam tenka apie 28 % atliekų.
Ši statistika įskaičiuoja ir didžiausią atliekų kiekį generuojančios bendrovės AB „Lifosa“ fosfogipso atliekas. Be jų privataus sąvartyno, visų kitų šalies sąvartynuose šalinamų atliekų skaičius yra mažesnis nei 5 %. Tai tikrai yra gerai, nes reiškia, jog didžiausia atliekų dalis nesikaupia ir yra efektyviau panaudojama.
Išmestos ir surinktos šiukšlės pirmiausiai keliauja į vadinamuosius perrūšiavimo centrus. Kas juose vyksta?
- Išskirstomos atliekų frakcijos (pagal rūšis, antrinio panaudojimo, perdirbimo galimybes);
- Išskirtos frakcijos nukreipiamos į:
- Sąvartyną – jei nėra galimybės kitaip šias atliekas panaudoti;
- Kogeneracines jėgaines – jei netinka perdirbimui;
- Perdirbėjų rankas – jei yra galimybė perdirbti.
- Atliekos iš perrūšiavimo centrų keliauja į galutinę jų tvarkymo vietą.
Pagal Oficialaus statistikos portalo (OSP) duomenis, vien perdirbtų komunalinių atliekų kiekis, lyginant su bendru susidariusiu kiekiu, 2022 metais siekė apie 50 %. Paprastai sakant – pusė tų atliekų, kurias išmeta žmonės, yra perdirbamos.
Svarbu žinoti, kad į perrūšiavimo centrus, sąvartynus ar perdirbėjams nukreipiamos ir atliekos iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Tai galioja visoms aikštelėms, taip pat ir toms, kurias valdo Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (Kauno RATC).
Kaip žiedinėje ekonomikoje panaudojamos atliekos?
Kadangi ES kuriama žiedinė ekonomika – sąvartynų pildymas yra mažiausiai pageidaujamas atliekų tvarkymo sprendimas.
Žiedinėje ekonomikoje atliekos laikomos ne gamybos proceso ar vartojimo pabaiga, o potencialia naujo gaminio ar energijos pradžia. Toks požiūris skatina tvarų vartojimą ir mažina neigiamą poveikį aplinkai. Europos Sąjunga pirmauja integruodama žiedinės ekonomikos principus visame pasaulyje.
- ES atliekų tvarkymo direktyva siekiama, kad iki 2035 m. būtų perdirbta 65 % komunalinių atliekų, jas paverčiant vertingomis medžiagomis naujiems gaminiams.
- Skatinama atliekas panaudoti energijai gauti galinčių kogeneracinių jėgainių statyba ir eksploatacija. Atliekų panaudojimo energijai gauti procesai neperdirbamas atliekas paverčia elektra ir šiluma, taip prisidedant prie energetinės nepriklausomybės ir mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes sutaupoma naujo iškastinio kuro.
- Vystant žiedinės ekonomikos infrastruktūrą, iki 2030 m. ES galėtų būti sukurta 700 000 papildomų darbo vietų. Tad rūšiuojamos ir tinkamai utilizuojamos atliekos kuria darbo vietas.
- Daugiausiai žmonės pastebi plastikinės, popierinės, metalinės ir stiklinės taros perdirbimo galimybes, perdirbtų maišelių ir kitų, tvariau pagamintų pakuočių populiarėjimą.
Na, o kas gi vyksta pačiame sąvartyne?
Jeigu atliekos netiko nei perdirbimui, nei panaudojimui energijai gauti, jos keliauja į sąvartyną.
Beveik visi sąvartynai turi itin daug infrastruktūros ir technikos, kurios reikia ne tik surinkimui, bet ir atliekų priežiūrai kuo mažiau paveikiant aplinką. Tokiame sąvartyne atliekos priimamos, pasveriamos, išpilamos sąvartyne ir, naudojant specialią techniką, sutankinamos. To reikia tam, kad būtų efektyviau išnaudota erdvė, tarp atliekų neliktų oro tarpų ir būtų sumažinta gaisrų rizika.
Sąvartynuose veikia dujų surinkimo ir filtrato apdorojimo sistemos, kurios neleidžia vyrauti nemaloniems kvapams bei teršti aplinkos Iš surinktų dujų gaminama elektra. Taip pat, įrengiant sąvartyną, tiesiamas specialus pagrindas, saugantis nuo skysčių skverbimosi į dirvožemį.
Nr. 24/29
Žodis sąvartynas yra pažįstamas visiems. Tai juk ta vieta, į kurią vežamos mūsų visų atliekos, tiesa? Ne visai. Dalies visuomenės mintyse vis dar vyrauja įsitikinimas, jog sąvartynai yra galutinė kone visų atliekų stotelė. Na, gal dar kažkoks procentas jų perdirbama ar panaudojama energijai gauti, tačiau daugiausiai vis tiek dedama į krūvą, kur jos labai lėtai yra. Visgi, toks įsitikinimas yra pasenęs ir labai toli nuo realybės. Atliekų tvarkymas Europos Sąjungoje yra griežtai reglamentuotas, prižiūrimas ir atsakingai vykdomas procesas. Pasirodo, Lietuva turi tikslą iki 2030 m. sąvartynuose šalinti ne daugiau nei 5 % visų atliekų. Dėl to tikrai verta žinoti, kas vyksta su jūsų atliekomis ir kodėl svarbu rūpintis tokiais dalykais kaip rūšiavimas.
Sąvartyne kelionę baigia tikrai ne visos mūsų atliekos
Daug kas apie šiukšles nustoja galvoti tada, kai išmeta maišą į konteinerį arba pamato nuvažiuojančią šiukšliavežę. Jeigu manote, kad kita paimtų atliekų ir šiukšliavežės stotelė – sąvartynas, tai tikrai nėra tiesa.
Daugiausia dėmesio mūsų šalyje skiriama perdirbimui ir žiedinei ekonomikai skatinti. Vienas jos pamatų – atsakingas ir modernus požiūris į atliekų tvarkymą. Jeigu nebūtų tokio požiūrio, sąvartynų užimami plotai augtų geometrinės progresijos tempu. Lietuvoje, atliekų tvarkymo kontekste sąvartynai vaidina ne tokį didelį vaidmenį, palyginti su reglamentuotomis praktikomis, kuriomis siekiama skatinti perdirbimą ir tvarumą.
Kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys iš bendros atliekų tvarkymo statistikos:
- Sąvartyne pašalinamų atliekų kiekis sudaro ~9 %;
- Apie 6 % perdirbama;
- Daugiausiai, apie 36 % išvežama, eksportuojant;
- Paminėjimo vertas ir panaudojimas energijai gauti, kam tenka apie 28 % atliekų.
Ši statistika įskaičiuoja ir didžiausią atliekų kiekį generuojančios bendrovės AB „Lifosa“ fosfogipso atliekas. Be jų privataus sąvartyno, visų kitų šalies sąvartynuose šalinamų atliekų skaičius yra mažesnis nei 5 %. Tai tikrai yra gerai, nes reiškia, jog didžiausia atliekų dalis nesikaupia ir yra efektyviau panaudojama.
Išmestos ir surinktos šiukšlės pirmiausiai keliauja į vadinamuosius perrūšiavimo centrus. Kas juose vyksta?
- Išskirstomos atliekų frakcijos (pagal rūšis, antrinio panaudojimo, perdirbimo galimybes);
- Išskirtos frakcijos nukreipiamos į:
- Sąvartyną – jei nėra galimybės kitaip šias atliekas panaudoti;
- Kogeneracines jėgaines – jei netinka perdirbimui;
- Perdirbėjų rankas – jei yra galimybė perdirbti.
- Atliekos iš perrūšiavimo centrų keliauja į galutinę jų tvarkymo vietą.
Pagal Oficialaus statistikos portalo (OSP) duomenis, vien perdirbtų komunalinių atliekų kiekis, lyginant su bendru susidariusiu kiekiu, 2022 metais siekė apie 50 %. Paprastai sakant – pusė tų atliekų, kurias išmeta žmonės, yra perdirbamos.
Svarbu žinoti, kad į perrūšiavimo centrus, sąvartynus ar perdirbėjams nukreipiamos ir atliekos iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Tai galioja visoms aikštelėms, taip pat ir toms, kurias valdo Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (Kauno RATC).
Kaip žiedinėje ekonomikoje panaudojamos atliekos?
Kadangi ES kuriama žiedinė ekonomika – sąvartynų pildymas yra mažiausiai pageidaujamas atliekų tvarkymo sprendimas.
Žiedinėje ekonomikoje atliekos laikomos ne gamybos proceso ar vartojimo pabaiga, o potencialia naujo gaminio ar energijos pradžia. Toks požiūris skatina tvarų vartojimą ir mažina neigiamą poveikį aplinkai. Europos Sąjunga pirmauja integruodama žiedinės ekonomikos principus visame pasaulyje.
- ES atliekų tvarkymo direktyva siekiama, kad iki 2035 m. būtų perdirbta 65 % komunalinių atliekų, jas paverčiant vertingomis medžiagomis naujiems gaminiams.
- Skatinama atliekas panaudoti energijai gauti galinčių kogeneracinių jėgainių statyba ir eksploatacija. Atliekų panaudojimo energijai gauti procesai neperdirbamas atliekas paverčia elektra ir šiluma, taip prisidedant prie energetinės nepriklausomybės ir mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes sutaupoma naujo iškastinio kuro.
- Vystant žiedinės ekonomikos infrastruktūrą, iki 2030 m. ES galėtų būti sukurta 700 000 papildomų darbo vietų. Tad rūšiuojamos ir tinkamai utilizuojamos atliekos kuria darbo vietas.
- Daugiausiai žmonės pastebi plastikinės, popierinės, metalinės ir stiklinės taros perdirbimo galimybes, perdirbtų maišelių ir kitų, tvariau pagamintų pakuočių populiarėjimą.
Na, o kas gi vyksta pačiame sąvartyne?
Jeigu atliekos netiko nei perdirbimui, nei panaudojimui energijai gauti, jos keliauja į sąvartyną.
Beveik visi sąvartynai turi itin daug infrastruktūros ir technikos, kurios reikia ne tik surinkimui, bet ir atliekų priežiūrai kuo mažiau paveikiant aplinką. Tokiame sąvartyne atliekos priimamos, pasveriamos, išpilamos sąvartyne ir, naudojant specialią techniką, sutankinamos. To reikia tam, kad būtų efektyviau išnaudota erdvė, tarp atliekų neliktų oro tarpų ir būtų sumažinta gaisrų rizika.
Sąvartynuose veikia dujų surinkimo ir filtrato apdorojimo sistemos, kurios neleidžia vyrauti nemaloniems kvapams bei teršti aplinkos Iš surinktų dujų gaminama elektra. Taip pat, įrengiant sąvartyną, tiesiamas specialus pagrindas, saugantis nuo skysčių skverbimosi į dirvožemį.
Nr. 24/29