Ar Klaipėdoje Yra Begemoto Gatvė?

„Vakarų ekspresas“ kviečia atnaujinti periodiškai Klaipėdoje kylančias diskusijas dėl miesto gatvių, objektų, viešojo transporto stotelių ir kitų pavadinimų. Socialiniuose tinkluose klaipėdiečių paprašėme įvardinti, kokie uostamiesčio gatvių ir kt. objektų pavadinimai jiems labiausiai patinka ir kokie erzina, klaidina. Giria tematiškai susietus kvartalus Iš gausių pasisakymų matyti, kad klaipėdiečiai didžiausias simpatijas atiduoda gatvių pavadinimams, kurie tematiškai susieja visą kvartalą. Kaip gražūs pavyzdžiai buvo įvardintos įvairiems amatams dedikuotos Klaipėdos senamiesčio gatvės: Kurpių, Mėsininkų, Vežėjų ir kt., gėlių ir medžių kvartalas su Bijūnų, Šermukšnių, Tulpių gatvėmis, ichtiologijos „vadovas“ su Otų, Šlakių, Nėgių, Žiobrių gatvėmis Melnragėje, baltų dievybėms paskirtas kvartalas su Perkūno, Medeinos, Gabijos, Austėjos, Laukpačio gatvėmis. Kadangi Klaipėdoje gyvena daug žmonių, atvykusių iš kitų šalies miestų ir regionų, jie jaučia simpatijas Lietuvos miestų ir regionų pavadinimus turinčioms gatvėms (Panevėžio, Alytaus, Utenos arba Žemaičių, Dzūkų g. ir kt.). „Man įdomiausia Dzūkų gatvė. Jaučiuosi sava“, – komentavo iš Alytaus kilusi Inga. Kartais žmones erzina, kad ne visos miestų pavadinimais pavadintos gatvės koncentruotos viename kvartale, didmiesčių Vilniaus, Kauno, Šiaulių gatvių tenka ieškoti kitose miesto dalyse. Beje, Šiaulių gatvė nuolat painiojama su Šaulių. Miestiečiai nešykštėjo pagyrų gražiems, prasmingiems gatvių pavadinimams: Sulupės (Sulos upės), Žvaigždžių, Deimės, Griežupės, Butsargių. Erzinantys pavadinimai Ne žemaičiai atviravo, jog jiems keistas ir įdomus Kūlių Vartų gatvės pavadinimas (kūlis žemaičių tarme yra akmuo) ir apskritai tiek dėl lokacijos, tiek dėl rašybos daug ką trikdo dvigubi gatvių pavadinimai: Didžioji Vandens, Naujoji Uosto, Naujojo Sodo. Nemažai abejonių ir nesusipratimų Klaipėdoje kelia nelietuviškais šio miesto istorinių asmenybių vardais pavadintos gatvės. „Vilhelmo Berbomo gatvė – daug kam neištariama. Vienas kurjeris net perklausė – “Kokia kokia? Begemoto?” – pasakojo šioje gatvėje gyvenanti Vaida. „Kiekvieną dieną einu pro Špichuto skersgatvį. Skamba lietuviškai ausiai neįprastai. Pasirodo, čia buvęs Špichuto dvaras. Man smalsu, o kas buvo Špichutas?“ – klausė kita klaipėdietė. Bet tai dar ne viskas. Kone metus politikai, kalbininkai ir istorikai diskutavo dėl pasiūlymo naujas gatves Giruliuose pavadinti Heinricho ir Vilhelmo Pyčų, Eduardo Franco, Johano Adolfo Klempo vardais… Na, Herkų Mantą žinome visi. Visi žino, kad Montė buvo didžio prūsų vado prūsiškas vardas, O Herkus – tai suprūsintas krikščioniškas Heinricho vardas. Todėl gatvės pavadinime turėtų būti rašomi abu vardai netrumpinant – Herkaus Manto. Deja, viena pagrindinių Klaipėdos gatvių registre ir visur kitur rašoma klaidingai – H. Manto. Ne visi klaipėdiečiai žino, kad Debreceno, Mogiliovo gatvių pavadinimais pagerbti Klaipėdos miestai partneriai ir retas kuris supranta, kodėl tik šie miestai išskirti iš didžiulio miestų draugų rato. Ne tik klausimus, bet ir nepasitenkinimą klaipėdiečiams kelia Paryžiaus Komunos gatvės pavadinimas ir asmenybių, siejamų su komunistiniu režimu (Juliaus Janonio, Salomėjos Nėries), garbei pavadintos gatvės. Stotelių pavadinimai klaidina Kliūva klaipėdiečiams ir miesto keleivinio transporto stotelių pavadinimai, ypač tie, kurie yra pasenę, neatitinkantys tikrovės ir net klaidinantys. Pavyzdžiui, Baseino stotelė Dariaus ir Girėno gatvėje, ties Vitės progimnazija. Šitaip ji pavadinta buvo tais laikais, kai netoliese veikė „Dinamo“ baseinas, tačiau baseinas uždarytas dar 2013 metais. Maža to, visai kitame miesto gale yra pagrindinis Klaipėdos baseinas. Tai kodėl vis dar nepakeistas Baseino stotelės pavadinimas? Tas pats galioja ir „Regitros“ stotelei Šilutės plente. Žinia, ši įstaiga jau daugiau kaip prieš metus persikėlė į Šiaurės prospektą. O dar yra ir Bazės stotelė. O joje dar veikia kažkokia bazė? „Dar yra tokia autobusų stotelė “Skibalė„ Alksnynės gyvenamajame rajone. Anksčiau ten buvo ir parduotuvė “Skibalės„ pavadinimu (dabar “Aibė„). O ką reiškia “skibalė”? – klausė dar vienas smalsus klaipėdietis. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ l. e. direktoriaus pareigas Andrius Samuilovas sakė, kad nekilo mintis keisti tikrovės neatitinkančius autobusų stotelių pavadinimus, nes šiuo metu yra svarbesnių problemų, kurias reikia spręsti. „Pastebėjome, kad net ir pasikeitus pavadinimams žmonės dar ilgai naudoja įprastus senuosius. Iki šiol visi važiuoja iki BIG’o prekybos centro, nors jau porą metų ten yra „Molas“. Į „Regitrą“ žmonės dažniausiai važiuoja su savo automobiliais…” – svarstė pašnekovas, tačiau galiausiai sutiko, kad reikėtų peržiūrėti visus stotelių pavadinimus. „Kartą metuose paprastai tenka įrengti naujas stoteles. Tada kreipiamės į Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisiją, kad pasiūlytų naują pavadinimą. Kitą kartą, kai kreipsimės, paprašysime atnaujinti ir senųjų stotelių pavadinimus. Tada reikės atnaujinti ir jų užrašus bei įgarsinimą“, – pažadėjo A. Samuilovas. NUOMONĖ. Klaipėdiečių nuomone, gatvių, objektų, autobusų stotelių pavadinimus reiėktų atidžiai peržiūrėti ir atnaujinti. Redakcijos archyvo nuotr. Kodėl Klaipėdoje – „Kauno Atžalyno“ biblioteka? Tarybos narė Nina Puteikienė visai neseniai įplieskė diskusiją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos naujo padalinio „Kauno atžalyno“ bibliotekos (su vaikų centru „Pelėdžiukas“) pavadinimo. „Ar naujos bibliotekos Klaipėdoje pavadinimas gali būti “Kauno atžalyno” biblioteka? Kažkoks kognityvinis disonansas! Pernai minėjome Lietuvos laivyno 100-metį, siūliau bent vieno rajono gatves pavadinti Nepriklausomos Lietuvos laivyno kapitonų vardais. Kur tau – netiko ir niekam neįdomu. Sako, čia pas mus kitokia sistema – Ukmergės, Kauno, Utenos ir t. t. gatvės. Arba iškapsto tokių istorinių asmenybių, kad net man, baigusiai VU Istorijos fakultetą, nėra girdėtos. O ištarti tos gatvės pavadinimą tai dar reikia gerai pasitreniruoti. Tai gal raskime artimesnį Klaipėdai naujos bibliotekos pavadinimą, nes atrodo, kad ji stovi ne uostamiestyje, o Kauno Ąžuolyne? Juk galėtų būti Lietuvos laivyno 100-mečio biblioteka? Ar dar kaip nors jūriškai ar mariškai?” – svarstė N. Puteikienė. Klaipėdos miesto viešosios I. Kanto bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė nustebo, kad politikei užkliuvo „Kauno Atžalyno“ bibliotekos pavadinimas, kurį bendruomenė išrinko ir Taryba patvirtino dar praeitame amžiuje. „Sovietiniais metais bibliotekos skyriai pavadinimų iš viso neturėjo, tik numerius. “Kauno Atžalyno„ biblioteka buvo “Skyrius Nr. 7„. Kai atgavome Lietuvos nepriklausomybę, nusprendėme suteikti bibliotekos skyriams pavadinimus. Dauguma buvo pavadinti taip pat, kaip gyvenamasis rajonas, kuriame jis yra, taip atsirado Girulių, Melnragės, Miško, Debreceno bibliotekos, o ši biblioteka yra Kauno gatvės gyvenamajame rajone. “Atžalyno„ pavadinimas buvo pridėtas gyventojų pageidavimu, greičiausiai todėl, kad biblioteka buvo šalia parko. Dabar pavadinimą keisti nematau reikalo, o ir negalėtume, nes būtent “Kauno Atžalyno„ bibliotekai rekonstruoti buvo skirtas finansavimas iš ES fondų“, – paaiškino B. Lauciuvienė. Pokyčiams reikia laiko Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas, vicemeras Arvydas Cesiulis pritarė, kad Klaipėdoje yra daug kontroversiškų pavadinimų ir daug nesusišnekėjimų dėl jų. „Mūsų komisijos strategija – naujai besikuriantiems rajonams, kvartalams, kuriuose tiesiamos gatvės, rengiamos transporto stotelės, suteikti sisteminį ar bendrą pavadinimą. Taip atsirado nauji mitologinių dievybių, Prūsijos vietovardžiais ar gamtos reiškiniais pavadintų gatvių kvartalai Tauralaukyje. Manau, kad ši strategija labiausiai pasitvirtino. Daug sudėtingiau yra pakeisti senus, ypač iš sovietinių laikų likusius, pavadinimus naujais. Žinia, kad šiuo metu ypač kontroversiškai vertinami ir diskusijų kelia J. Janonio, S. Nėries, A. Venclovos ir net I. Simonaitytės atminimo ženklai. Aš manau, kad neturėtume perrašinėti istorijos vien todėl, kad mums nepatinka tam tikri įvykiai ar žmonės. Tai mano asmeninė nuomonė. Manau, kad istoriją turime priimti tokią, kokia ji yra, negražindami, netobulindami ir neperrašinėdami jos pagal savo suvokimą. Yra ir daugiau dviprasmiškų pavadinimų. Pavyzdžiui, Pamario gatvė Tauralaukyje. Arba N. Puteikienės iškeltas „Kauno Atžalyno“ bibliotekos pavadinimas. Pažymėtina, kad esamo gatvės pavadinimo keitimas – labai komplikuotas, atsakingas ir brangus procesas. Reikia suprasti, kad pakeisti gatvės pavadinimą – tai ne tik pakeisti lenteles ant pastatų, bet pakeisti visą dokumentaciją, korespondenciją ir t. t. Džiugu, kad Klaipėdoje tai nevyksta, žmonės girdi ir mūsų argumentus. Man regis, kad didelių klaidų dar nesame padarę, nors nesusišnekėjimų dėl tam tikrų pavadinimų yra. Sveikintinos visos žmonių iniciatyvos, tačiau atsakingų institucijų, taip pat ir mūsų komisijos, reikalas yra nepadaryti taktinių, politinių, kalbos ir pan. klaidų, reaguojant į prašymus. Pavyzdžiui, Lietuvos jūrų muziejus kėlė iniciatyvą, kad Lietuvos laivyno 100-mečiui Klaipėdos gatvėms būtų suteikti 10 kapitonų vardai. Užsienio reikalų ministerija buvo išreiškusi pageidavimą, kad viena iš miesto gatvių būtų pavadinta tarpukariu žymaus diplomato Dovo Zoniaus vardu. Bet nėra dabar mieste tokių gatvių, kurioms derėtų toks pavadinimas. Juk nesuteiksi dabar diplomato ar kapitono vardo kokiai mažai naujai gatvei Tauralaukyje ar palei Palangos plentą. Donelaičio draugija kreipėsi su prašymu į Vytauto Didžiojo gimnaziją vėl pavadinti ją K. Donelaičio vardu, nes kažkada tarpukariu ji buvo Donelaičio vardu pavadinta, paskui Vytauto Didžiojo, paskui vėl Donelaičio… Taip pat jų siūlymas buvo suteikti Donelaičio gimnazijos pavadinimą naujai statomai mokyklai Žolynų kvartale. Visų pirma, ten bus ne gimnazija, o progimnazija ir su K. Donelaičiu ji nieko bendro neturi. Kiekvieną idėją ir siūlymą svarbu labai gerai išdiskutuoti. Vien su Mumlaukio / Aulaukio/ Svijanės/ Žvejonės ežerėlio pavadinimu mes žaidėme gal 4-5 metus. Čia negali būti skubių sprendimų”, – įsitikinęs A. Cesiulis.