Būtų smagu ir patiems, o ir svečiui parodyti. Kažin, ar atsisakyta tos minties, jei taip – kodėl?“ – klausė skaitytojai.
Jokūbavo kaimo bendruomenė ir jos vadovas Mantas Keblys ėmėsi iniciatyvos senajame parke atkurti medinius dvaro rūmus, kuriuose, pasitraukęs iš politikos, 14 metų gyveno antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Idėjos autoriai numatė į rūmus iš Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro perkelti kraštotyros muziejų, įrengti edukacines erdves, kavinę. Buvo tikimasi, kad šis projektas toliau skinsis kelią Seime ir Vyriausybėje.
Jokūbavo bendruomenės pirmininkas Mantas Keblys paaiškino, kad prieš trejus metus buvo iškelta ir paviešinta mintis, tikintis, kad tais metais bus lengviau gauti ES lėšų, nes Seime buvo įsteigta komisija ir apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.
Ši žvaigždė skiriama už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo puoselėjimą. Jos skyrimo komisijai tuomet vadovavo ilgametis mūsų krašto žmonių išrinktas Seimo narys Antanas Vinkus.
„Tikėjomės, kad, tarpininkaujant A. Vinkui, bus lengviau gauti lėšų. Manome, kad atkurti dvaro rūmus yra visos mūsų valstybės reikalas, nes čia gyveno iškilus Lietuvos valstybės veikėjas, – įsitikinęs M. Keblys. – Tačiau tik pernai užbaigti dokumentų tvarkymo darbai, laiko prasme užimantys didžiąją dalį statybos.
Ligi tol dar reikėjo atlikti archeologinius dvarvietės tyrinėjimus. Dabar reikės kurti darbo grupę, kuri talkins ieškant ES lėšų, kad galėtume realiai įgyvendinti projektą.
Prisipažinsiu, be manęs niekas nė nejudina šito projekto, o aš kurį laiką dėl asmeninių priežasčių taip pat buvau nuo jo atsitolinęs“, – kalbėjo M. Keblys.
Visokeriopą paramą jokūbaviškiams žadėjo ir užatlantėje gyvenantys A. Stulginskio artimieji – duktė Aldona ir anūkas Jonas Linas Juozevičius.
Šimtmetį perkopusi Aldona perdavė sūnui Jonui Linui atgautą nuosavybę Jokūbave – dabartinį parką, o Jokūbavo bendruomenė užpernai su juo 50-iai metų pasirašė panaudos sutartį.
„Su savininku bendraujame, jis pažadėjo remti ir moraliai, ir finansiškai“, – teigė Jokūbavo bendruomenės vadovas. Jokūbaviškiams norisi, kad jų kaime bent iš dalies būtų atkurta istorinė praeitis. Pastatą išlaikytume patys – turime visokių sumanymų, nenorime būti našta seniūnijai ar Savivaldybei“, – kalbėjo M. Keblys.
Kaip atrodė Jokūbavo dvaro rūmai, puikiai atgamino jokūbaviškė pedagogė ir A. Stulginskio muziejaus įkūrimo Jokūbavo mokykloje-daugiafunkciame centre iniciatorė Felicija Stramilaitė, ji, beje, ir pasiūlė idėją atkurti dvarvietę, nes išlikę istorinės medžiagos – brėžiniai, nuotraukos. Pasinaudodamas jais, projektuotojas Juozapas Tilvikas parengė projektinį siūlymą, Kretingos rajono savivaldybė jam skyrė lėšų – 6 tūkst. Eur. Dvaro rūmai buvo 2-jų aukštų, mediniai, su kolonomis, užėmė maždaug 300 kv. m. Savo forma pastatas priminė L raidę, nes buvo pristatytas priestatas, kuriame gyveno tarnai. Priešais pastato fasadą augo viena iš 5-ių parko liepų alėjų, ji išliko ligi šiandienos. Jokūbavo dvare A. Stulginskis su žmona Ona ir vienturte dukterimi Aldona gyveno 14 metų, pasibaigus jo, kaip prezidento, kadencijai (1922–1926) – nuo 1927-ųjų iki pat tremties 1941-aisiais.
