Visi Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmųprojektus Lietuvoje administruojantys agentūrų (CVPA, Inovacijų agentūros, Lietuvos mokslų tarybos, Aktyvių piliečių fondo), Finansų ministerijos ir Norvegijos karalystės ambasados komunikacijos specialistai susitikoaptarti besibaigiančio periodo komunikacijos rezultatų.
Specialistai aplankė svarbiausius Lietuvos projektų partnerius: Norvegijos užsienio reikalų ministeriją, Norvegijos pataisos tarnybų direktoratą, taip pat Oslo pakelės namus, Oslo savivaldybę bei Norvegijos kultūros ir menų tarybą. Iš pirmo žvilgsnio labai skirtingas institucijas sieja bendra Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų misija – mažinti atotrūkį tarp šalių donorių ir šalių naudos gavėjų. Norvegija garsėja pasaulyje aukštu gyvenimo lygiu, novatoriškomis idėjomis ir geru skoniu, tad pasaulis nori sekti paskui.
„Kalbant apie efektyvumą, Lietuvai sekasi gerai. Tai viena iš geriausius rezultatus pasiekusių valstybių. Programų įgyvendinimas Lietuvoje iš esmės buvo veiksmingas, kruopščiai ir gerai valdomas. O bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Norvegijos vertinamas kaip tikrai labai geras“, – įžvalgomis dalinosi Norvegijos užsienio reikalų ministerijos patarėja Elin Graae Linnestad.
Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Elin Graae Linnestad pripažino, kad jiems yra labai svarbūs du aspektai – socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas ir dvišalių santykių stiprinimas. Taigi, ir rezultatų komunikacija turi vykti šiomis kryptimis. „Dvišaliams santykiams mes teikiame labai didelį prioritetą. Tai yra vertybė ne tik mums, Norvegijos užsienio reikalų ministerijai, partneriams Lietuvoje, bet ir Norvegijos partneriams. Žinoma, vertinant bendrai, didžiajame paveiksle Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų lėšos, palyginti su ES investicijomis, yra labai mažos, tačiau mūsų finansinių mechanizmų išskirtinumas – dvišalis bendradarbiavimas. Kai kuriose srityse būtent dvišaliu bendradarbiavimu galima pasiekti daugiau nei dideliais pinigais“, – sakė Elin Graae Linnestad.
Trečiasis Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų (2014-2021) periodas Lietuvoje jau eina į pabaigą. Iš viso per paskutinius ketverius metus Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino vyriausybės Lietuvoje investavo beveik 118 milijonų eurų. Tai lėšos skirtos ekonominiams ir socialiniams skirtumams mažinti ir bendradarbiavimui su valstybėmis donorėmis stiprinti. Iki 2025 metų balandžio mėnesio visi projektai turi būti baigti. Taigi, šiuo metu vyksta rezultatų aptarimas ir vertinimas. Rezultatus aptaria ne tik 15 naudas gaunančių šalių, tačiau juos vertina šalys donorės ir donorų partneriai Norvegijoje.
Viešinimas ir komunikacija su kiekvienu periodu sulaukia vis daugiau dėmesio strateginiuose Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų dokumentuose.
Nors ir nepriklauso Europos Sąjungai, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas nuo 1994 m. gali laisvai prekiauti ir judėti visoje Europoje, nes priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE). Kaip padėka už šią galimybę, buvo sukurti šių trijų šalių finansiniai mechanizmai, kuriais investuojama į įvairius projektus ir Lietuvoje.
Iš viso nuo 2004 metų Lietuvoje investuota 268 mln. eurų. Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino lėšų. Nors šiuo metu jau baigiasi trečiasis finansavimo laikotarpis Lietuvoje finansinių mechanizmų žinomumas vis dar kuklus – vos 30 procentų visuomenės yra šį tą girdėję apie šias investicijas.
