Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos, inicijavo Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų pakeitimo projektą. Pakeitimo pasiūlymai suformuluoti įvertinus Aplinkos ministerijos sudarytos darbo grupės narių pasiūlymus.
Parengtame pakeitimo projekte siūloma atskirųjų želdynų normas papildyti 300 m pasiekiamumo rodikliu, nustatant, kad šiuo atstumu kvartalo gyventojui turi tekti 10 m2 želdynų Tai įteisintų pareigą planuoti atskiruosius želdynus, esančius apytiksliai 5 min kelio pėsčiomis nuo gyvenamojo kvartalo. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja užtikrinti miesto gyventojui minimalų 9 m2 žaliųjų miesto erdvių plotą.
Projekte taip pat siūloma palikti 1000 m pasiekiamumo atstumą su privaloma 12 m2 norma ir įtraukti nuostatą, kad į šią normą būtų skaičiuojami tik tie želdynai, kurie yra didesni nei 1 ha. Taip siūloma skatinti kurti didesnius, kokybiškus želdynus, kurie būtų pasiekiami apytiksliai 15 min. pėsčiomis atstumu nuo kvartalo.
Taip pat projekte siūloma viešųjų atskirųjų želdynų normas papildyti bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto (m2), tenkančio vienam miesto, miestelio ar kurorto gyventojui, rodikliu. Bendros želdynų normos, tenkančios vienam gyventojui nustatomos tokios, kokios buvo anksčiau galiojusiose normose: dideliame mieste (daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų) – 25 m2; vidutiniame ir mažame mieste – 20 m2; miestelyje (padidinta 2 m2) – 17 m2; kurorte – 45 m2.
Naujas siūlymas, kuriam pritarimą išreiškė darbo grupėje dalyvavę savivaldybės – į viešųjų atskirųjų želdynų normų skaičiavimą įtraukti visus II grupės miškus, ne tik II B pogrupio. Miškai turi stiprią nuolatinę įstatyminę apsaugą, gali būti laisvai lankomi ir suteikia sąlygas gyventojų poilsiui, sveikatingumo gerinimui. Jie teikia ir kitas vertingas ekosistemines paslaugas miestiečiams, todėl, ministerijos nuomone, neturėtų būti keliamas tikslas keisti jų paskirtį ir formaliai skelbti juos atskiraisiais želdynais.
Aplinkos ministerija sukūrė geoinformacinės sistemos įrankį atskirųjų želdynų plotų normai apskaičiuoti. Siūlomas normų skaičiavimo modelis buvo išbandytas analizuojant Vilniaus, Klaipėdos, Plungės miestų atvejus. Dėl kvartalų išskyrimo savivaldybėms ir darbo grupės ekspertams klausimų neiškilo, todėl nuspręsta palikti galiojusią nuostatą ir želdynų normas skaičiuoti kvartalo gyventojams.
Aplinkos ministerijos suburtos darbo grupės analizuotuose miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Utenoje, Plungėje) paaiškėjo, kad daugumai esamų želdynų nesuformuoti ir neįregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastrą atskirųjų želdynų sklypai, kaip to reikalauja Želdynų įstatymas (tiek anksčiau galiojusios, tiek naujos redakcijos). Todėl įstatymo nuostatas atitinkančių atskirųjų želdynų oficialiai skaičiuojamas plotas būdavo labai mažas, lyginant su realiai visomis miestuose esančiomis žaliosiomis erdvėmis.
Primename, kad atskirasis želdynas – tai želdynas, esantis atskirai jam suformuotame žemės sklype. Kitos žaliosios erdvės – tai bendrojo naudojimo teritorijos (aikštės, kapinės, kitos viešos vietos), priklausomieji želdynai (želdiniai statinių sklypuose).
Skaičiuojant specialia programa, surinkta ir informacija apie šiuo metu galiojančių atskirųjų želdynų normų įvykdymą.. Nustatyta, kad, vertinant atskirųjų želdynų normų išpildymą griežtai pagal Želdynų įstatymo nuostatas, tai yra tik atskirųjų želdynų teritorijų plotus miestuose (Vilniaus ir Klaipėdos pavyzdžiu), atskirųjų želdynų plotų norma 1000 m atstumu nuo kvartalo nesiekia dabar nustatytų 12 m2 vienam gyventojui, gyvenančiam kvartale (1pav.).
Vilniaus mieste ši norma vis dar nėra pasiekiama į normos apskaičiavimus įtraukus rekreacinius miškus (2 pav.). Klaipėdoje želdynų norma lieka nepasiekta net įtraukus bendrojo naudojimo ir rekreacinius miškus (3 pav.) Esamos situacijos įvertinimas yra svarbus įgyvendinant Želdynų įstatymo nuostatą, reikalaujančią savivaldybes informuoti visuomenę apie atskirųjų želdynų normų įvykdymą ir apie problemos sprendimą, jeigu normos neįvykdytos.
Pagal Želdynų įstatymo nuostatas teisinę apsaugą turi tik tokie želdynai, kurie pagal naudojimo būdą yra priskirti atskirųjų želdynų teritorijoms – draudžiama keisti jų žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, skaidyti į mažesnius žemės sklypus, jeigu dėl to sumažėtų viešojo atskirojo želdyno plotas.
