Kas trečias vairuotojas vis dar linkęs sėstis prie automobilio vairo išgėręs, o artimieji ar draugai vengia juos stabdyti baimindamiesi galimo konflikto. Patys vairuotojai įvardija, kad veiksmingiausia priemonė mažinti girtų vairuotojų skaičių keliuose – baudų griežtinimas, kalėjimas ir viešieji darbai.
Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu „Spinter tyrimai“ š. m. kovo mėnesį atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti vairuotojų sėdimo prie vairo išgėrus priežastis, taip pat nustatyti visuomenės požiūrį į tokius vairuotojus.
„Kasmet detaliai tiriame ir analizuojame žmonių gyvybes nusinešusius kelių eismo įvykius ir pastebime, kad apsvaigę vairuotojai yra pagrindiniai žūčių eismo įvykiuose kaltininkai. Vien pernai iš mūsų tirtų įvykių apsvaigimas nuo alkoholio tapo 26 mirtinų eismo nelaimių priežastimi. Tačiau vis dar matome bauginančią tendenciją – išgėrę bokalą alaus, taurę vyno arba stiklelį stipraus gėrimo prie vairo nevengia sėsti nemaža dalis vairuotojų ir tame neįžvelgia nieko blogo. Tačiau nėra tokio alkoholio kiekio, kuris neturėtų jokios įtakos vairuotojo elgesiui bei reakcijai, tad tokie vairuotojai kelia didžiulę grėsmę keliuose“, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius.
Pasak jo, tyrimas atskleidė ir kitą keliantį nerimą aspektą – nors ir turi progą, artimieji ir draugai nedrįsta užkirsti kelio tokiems vairuotojams sėstis prie vairo. „Matant tyrimo rezultatus peršasi mintis, kad šiandien visuomenės tolerancija išgėrusiam vairuotojui yra per didelė. Todėl būtina keisti tiek pačių vairuotojų, tiek visuomenės mąstyseną, kad ilgainiui apsvaigę vairuotojai keliuose taptų reta išimtimi“, – sako G. Lukošius.
Apklausos duomenimis, kas trečias (35 proc.) vairuotojas yra sėdęs prie automobilio vairo, kai santykinai jautėsi blaivus (iki 0,4 promilės), kas ketvirtas (24 proc.) prisipažino vairavęs galimai būdamas labiau apsvaigęs nuo alkoholio, nei leidžia taisyklės. Abiem atvejais prie vairo dažniau linkę sėstis aukštesnio išsilavinimo vyrai.
Tyrimas atskleidė, kad sprendimą vairuoti išgėrus lemia dvi pagrindinės priežastys: tai, kad vairuotojai jaučiasi pakankamai blaivūs ir kontroliuojantys situaciją (41 proc.), bei tai, kad yra įsitikinę, kad neviršija leistinos alkoholio ribos (40 proc.). Trečdalis apklaustųjų (29 proc.) teigia sėdantys prie vairo išgėrę, nes neturi kitos susisiekimo galimybės, dar 22 proc. linkę rizikuoti dėl trumpo važiavimo atstumo.
Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) sėsdami prie vairo išgėrę dėl nieko nenuogąstauja – jaučiasi pakankamai užtikrinti savimi, ir tai – daugiausia vyrai. Kas penktas (22 proc.) vairuotojas labiausiai bijo kelyje sutikti policijos pareigūnus, 16 proc. baiminasi galimų padarinių, 14 proc. bijo sukelti avariją ir patys žūti kelyje. 10 proc. vairuotojų kelia nerimą galimos netikėtos kliūtys ir sava reakcija, 8 proc. nuogąstauja dėl gebėjimo adekvačiai valdyti automobilį, likę 2 proc. – dėl artimųjų, šeimos narių reakcijos grįžus automobiliu neblaiviam.
Patys vairuotojai nurodo, kad veiksmingiausia priemonė mažinti girtų vairuotojų skaičių keliuose yra baudų griežtinimas, kalėjimas ir viešieji darbai – už tokias priemones pasisako kas trečias vairuotojas (32 proc.). 11 proc. kaip efektyviausią priemonę įvardija vairuotojo pažymėjimo atėmimą, po 9 proc. – antialkoholinius variklio užraktus bei visuomenės švietimą. Dar 8 proc. mano, kad vairuotojus sudrausmintų automobilio konfiskavimas.
Pačių vairuotojų vertinimu, visuomenė yra gana pakanti sėdantiems prie vairo neblaiviems (vidutiniškai vertina 5,76 / 10). Beje, dauguma apklaustų vairuotojų (84 proc.) nurodė, kad jų niekas neatkalbinėjo ir nebandė sustabdyti nuo vairavimo išgėrus, bet iš jų 17 proc. norėtų, kad aplinkiniai juos sustabdytų.
Lygiagrečiai atlikus visuomenės apklausą, kuria buvo tiriamas žmonių požiūris į apsvaigusius nuo alkoholio vairuotojus bei aiškinamasi, kodėl artimieji ar draugai nesiima iniciatyvos atkalbėti ar sulaikyti nuo vairavimo išgėrus, paaiškėjo, jog žmonės vengia imtis veiksmų baimindamiesi galimo konflikto (60 proc.) bei santykių pablogėjimo (36 proc.). 34 proc. nurodė nesiimantys veiksmų, nes nenori būti matomi kaip teisuoliai ar išsišokėliai ir pan. Konflikto vengimą dažniau nurodo moterys, gadinti santykių nenori dažniausiai vyresni nei 45 m. apklaustieji, o išsišokėliais ar teisuoliais dažniausiai bijo pasirodyti jauni (18–35 metų) vyrai.
42 proc. tyrimo dalyvių yra susidūrę su situacija, kai kartu buvęs ir alkoholinius gėrimus vartojęs žmogus sėda prie vairo. Du trečdaliai (65 proc.) gyventojų mano, kad pagrindinė tai lemianti priežastis – savo blaivumo ir situacijos kontroliavimo pervertinimas.
Daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų įsitikinę, kad atsakomybę dėl išgėrusio vairuotojo atkalbėjimo ar sulaikymo turi prisiimti jo partneris. Trečdalio (32 proc.) manymu, tokioje situacijoje inciatyvos turėtų imtis pobūvio šeimininkas, 27 proc. mano, kad tai turėtų daryti artimiausi draugai, dar 25 proc. – kad didžiausią autoritetą turintis asmuo.
Šaltinis: Nyksciai
