Lietuvoje jau ne vienerius metus egzistuoja būdas, galintis prisidėti prie tikėtinai didesnės pensijos senatvėje – vadinamoji „darbdavio pensija“, kai darbdavys moka papildomas įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą. Vis dėlto, apie tokią galimybę vis dar nieko nėra girdėję daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų, atskleidžia „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa. Ji taip pat rodo, kad situacija dar prieš 2 metus buvo kitokia, o rodikliu išsiskiriame iš kitų Baltijos šalių.
Lyginant su 2021 m. atlikta apklausa, apie tokią galimybę nežinojusių žmonių sumažėjo 6 proc. punktais. Todėl, nors situacija gerėja, tačiau nežinančiųjų skaičius vis dar yra didelis, teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
„Matome, kad apklausos rezultatas nuosekliai gerėja, greičiausiai – augančio informacijos prieinamumo, sklaidos, taip pat vis geresnio gyventojų finansinio raštingumo dėka. Verta pastebėti ir tai, kad šiuo rodikliu išsiskiriame iš kaimyninių Baltijos šalių – Latvijoje apie šią galimybę nežino 50 proc. žmonių, o Estijoje – net 58 proc. Kita vertus, rezultatas vis tiek galėtų būti dar kur kas geresnis“, – sako L. Načajienė.
Tyrimas parodė, kad dažniau apie šią galimybę žino aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės (32 proc. jų pažymėjo apie darbdavio pensiją iki šiol negirdėję). Taip pat apie darbdavio pensiją niekada negirdėjusių asmenų dalis tolygiai mažėja, didėjant gyventojų atlygiui: tarp iki 150 eurų (atskaičius mokesčius) per mėnesį vienam namų ūkio nariui gaunančių asmenų, nežinančių apie darbdavio pensiją yra 56 proc., tarp gaunančių daugiau nei 1,5 tūkst. eurų – 24 proc.
Apklausa parodė, kad 31 proc. Lietuvos gyventojų žino apie pensijos kaupimo su darbdaviu galimybę, tačiau abejoja, ar ji galėtų būtų taikoma jiems asmeniškai; dar 12 proc. nurodė nežinoję, kad tokia galimybė apskritai taikoma Lietuvoje.
„Būtent šie skaičiai rodo, kad visiems finansų rinkos dalyviams bei patiems darbdaviams dar yra kur pasitempti, informuojant visuomenę apie visas jiems pasiekiamas galimybes“, – antrina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Atlikto tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų (36 proc.) gali labai tiksliai apibūdinti, kad „darbdavio pensija“ yra papildomos darbdavio įmokos į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą. Tokių apklaustųjų, lyginant su 2021 m., yra 8 proc. punktais daugiau, iš jų dažniausiai teisingai atsakė 30–39 metų amžiaus gyventojai.
„Tokiai amžiaus grupei priklausantys žmonės dažniausiai jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje, užima aukštesnes pareigas bei gauna didesnį atlygį, todėl domisi investavimo galimybėmis ir neretai pasirenka investuoti į savo ateitį pensiniame amžiuje. Todėl natūralu, kad jų žinios yra tiksliausios“, – teigia ekspertė.
Kas dešimtas domisi, tačiau neprisideda darbdavys
Apklausa taip pat parodė, kad prieš dvejus metus dirbančių ir papildomas pensijų įmokas iš darbdavių gaunančių Lietuvos gyventojų buvo 13 proc., šiemet tokių darbuotojų skaičius sumažėjo iki 11 proc. Dažniausiai papildomas pensijų įmokas iš darbdavių gauna 30–39 metų amžiaus asmenys (15 proc.) bei 18–29 metų darbuotojai (14 proc.), taip pat – Vilniaus gyventojai (16 proc.).
„Nors skirtumas tarp 2021-ųjų ir šių metų nėra didelis, tačiau jis vis tiek rodo kol kas neigiamą tendenciją. Priežastys tam gali būti įvairios, tačiau labai tikėtina, kad 2022-aisiais, aukštos infliacijos bei didelių prekių ir paslaugų kainų laikotarpiu, darbdaviai susitelkė į labiau „čia ir dabar“ patiriamas darbuotojų skatinimo priemones. Kita vertus, 9 proc. respondentų pažymėjo, kad yra susidomėję darbdavio pensija, tačiau jai nepritaria darbdavys, tad daliai jų yra kur pasitempti, motyvuojant darbuotojus“, – sako L. Načajienė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje šių metų spalį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.
