Vasara Lietuvoje trumpa ir permaininga, tačiau net ir mūsų platumose saulės spinduliuotės sukelta žala odai gali būti ilgalaikė ir pavojinga sveikatai. Draudimo bendrovė ERGO kartu su vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininke Asta Krušniene apibendrino penkis populiarius mitus apie saulės vonias ir odos sveikatą.
1 mitas: Įdegis padaro odą sveikesnę
Daugelis mano, kad pirminis odos paraudimas po buvimo saulėje yra nekaltas ir vėliau virsta gražiu įdegiu. Tačiau vaistininkė A. Krušnienė pabrėžia: „Įraudusi ir įkaitusi oda – tai ne dailaus įdegio pradžia, o odos pažeidimo signalas, kuris ilgainiui gali sukelti ne tik pigmentinių dėmių atsiradimą, raukšleles, bet ir DNR pažeidimus, ląstelių mutacijas. Net nedidelis odos paraudimas, patinimas jau yra laikomas pažeidimu. Ypač pavojingi epizodiniai stiprūs nudegimai vaikystėje ir jaunystėje, nes jie žymiai padidina odos vėžio tikimybę vėliau gyvenime. Be to, saulės sukelta žala kaupiasi visą gyvenimą – net nedideli, bet pasikartojantys nudegimai gali turėti ilgalaikį poveikį.“
Pasak vaistininkės, joks odos įdegis nėra visiškai saugus, tačiau galima UV spindulių daromą žalą sumažinti. „Saulėje būti ne tik galima, bet ir reikia – juk vien saulės šviesa gali pagerinti nuotaiką, suteikti energijos. Tačiau svarbu tai daryti saugiai ir atsakingai – naudojant apsauginius SPF kremus, vartojant pakankamai vandens, rūpinantis savo oda po saulės vonių. Taip pat patarčiau nebūti saulėje vidurdienį, kada ji yra kaitriausia, verčiau rinktis rytą ar popietę nuo 16 val.“, – pažymi A. Krušnienė.
2 mitas: Kuo aukštesnis SPF, tuo rečiau reikia atnaujinti apsaugą
Dažnai manoma, kad aukštas SPF užtikrina apsaugą visai dienai. „Teoriškai SPF 50 galėtų apsaugoti odą apie aštuonias valandas“, – sako vaistininkė. „Tačiau prakaitavimas, maudymasis, trynimasis rankšluosčiu ar drabužiais gerokai sumažina apsaugą. Todėl, nepriklausomai nuo SPF skaičiaus, apsauginį kremą būtina atnaujinti kas dvi valandas.“
Ji taip pat pabrėžia, kad net naudojant atsparų vandeniui kremą, apsauga išlieka tik ribotą laiką – po maudynių ar aktyvios fizinės veiklos kremą reikia užtepti iš naujo. Svarbus ir tepamo kremo kiekis – pakankamai apsaugai reikia naudoti tiek, kiek nurodyta gamintojo, dažniausiai tai kelios arbatiniai šaukšteliai produkto visam kūnui.
3 mitas: Saulė būtina D vitamino gamybai
Plačiai paplitusi nuomonė, kad reguliarus buvimas saulėje būtinas tam, kad organizmas gautų pakankamai D vitamino. „Camelia“ vaistininkė paaiškina: „10–15 minučių 2–3 kartus per savaitę, kai saulėje atidengiamos rankos, kojos ir veidas, yra pakankama vitamino D sintezei. Tačiau mūsų platumose vasaros per trumpos, kad užtikrintų visų metų atsargas. Be to, nudegusioje ar stipriai įdegusioje odoje ši sintezė jau nebevyksta. Saugiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti vitamino D kiekį – maisto papildai, tokie kaip vitamino D lašai, kapsulės ar purškalai.“
4 mitas: Soliariumai – saugesnis būdas įdegti
Vaistininkė įspėja: nepaisant įsitikinimo, kad soliariumo įdegis yra kontroliuojamas ir saugus, UV spinduliuotė soliariumuose yra tiesiogiai kancerogeninė. „Soliariumų spinduliuotė neskatina vitamino D sintezės, bet ženkliai didina odos vėžio riziką. Kuo jaunesniame amžiuje pradedami lankyti soliariumai, tuo didesnė tikimybė vėliau susirgti odos vėžiu. Be to, soliariumų UV spinduliai labai skiriasi nuo natūralios saulės ir stipriau pažeidžia odą, sukeldami mutacijas.“
5 mitas: SPF filtrai susideda tarpusavyje
Dermatologai vis dar susiduria su įsitikinimu, kad naudojant kelis SPF produktus jų apsauga sumuojasi. „SPF reikšmės nesumuojamos“, – aiškina A. Krušnienė. „Jei dieninis kremas turi SPF 30, o pudra – SPF 20, bendras apsaugos lygis išlieka apie SPF 30.“
Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu rinktis priemones, kurios saugo tiek nuo UVB spindulių (sukeliančių nudegimus ir mutacijas), tiek nuo UVA spindulių, kurie prasiskverbia giliau ir skatina oksidacinį stresą bei odos senėjimą. Apsauga būtina net ir debesuotomis dienomis – UV spinduliai pasiekia odą net kai nėra tiesioginės saulės.
„Apsauginis kremas nuo saulės, lengvi kūną dengiantys drabužiai, skrybėlė ir skėtis nuo saulės – paprasti būdai kasdien pasirūpinti savo oda ir sumažinti odos vėžio riziką. Kalbant apie finansinę apsaugą susirgimo atveju, svarbu paminėti savanoriškose sveikatos draudimo sutartyse dažnai įtraukiamas Kritinių ligų rizikas, kurios apima ir susirgimus nuo vėžio. Asmenims, turintiems Kritinių ligų riziką, diagnozavus susirgimą gali būti išmokama vienkartinė draudimo išmoka arba dengiamos gydymosi išlaidos. ERGO yra registruota 50 proc. daugiau vėžio susirgimų 2024 metais palyginus su 2023 metais, o draudimo išmokų suma yra net 2,7 karto didesnė. Tai – reikšminga finansinė parama susirgus“, – sako draudimo bendrovės ERGO Sveikatos draudimo rizikų vertinimo ir produktų plėtros grupės vadovė Zita Davidonienė.
Šaltinis: Nyksciai
