Portalas lrt.lt publikuoja straipsnį „Nebūčiau skambinusi čempionui, bet niekas jo neėmė“ – mama dėkinga Titeniui už kurčio sūnaus treniravimą“ apie tai, kaip anykštėnas Giedrius Titenis ėmėsi užduoties, kuri kitiems treneriams atrodė per sunki. Publikuojame šį straipsnį.
Vilnietė Margarita Jodko tik po daugybės skambučių surado plaukimo trenerį savo negirdinčiam sūnui, ji nė negalvojo, kad jos vaiką treniruos vienas geriausių visų laikų Lietuvos plaukikų. Pats treneris ir olimpietis Giedrius Titenis savo darbo nelaiko jokiu žygdarbiu ir sako, kad devynmetis Sergijus yra labai sumanus ir daug noro rodantis vaikas, tad dirbti su juo išskirtinių pastangų nereikia.
„Sūnus baseine be klausos aparatų nieko negirdi. Mums pasisekė. Sutikom trenerį Giedrių, kuris jam nusišypsojo ir noriai ėmėsi darbo – lipo į vandenį, rašė ir piešė ant lentelės, sukūrė savo plaukimo ženklus, visada buvo kantrus ir kartojo tiek, kiek Sergijui reikia, kad suprastų…
Šiandien buvo pirmosios varžybos – treneris laikė Sergijų už rankos, kad galėtų duoti ženklą, kada startuoti. Braukiau ašarą. Nes tai yra gerumas, kurio nesimato, nesigirdi, kurio tu neprašei ir gal net nenusipelnei… Tiesiog vieno žmogaus širdis tokia didelė, kad užtenka ir kitiems. Ačiū, Giedriau!“ – feisbuke rašė Margarita.
Moteris neįvardijo, kad jos sūnaus treneris – net ketveriose olimpinėse žaidynėse plaukęs, ne vieną Lietuvos rekordą gerinęs ir vieną iš dviejų Lietuvos pasaulio čempionatų medalių tarp vyrų iškovojęs G. Titenis.
Margarita LRT.lt pasakojo, kad šis treneris jai buvo kone paskutinė viltis.
„Prieš metus pradėjau ieškoti trenerio, ėjau daug kur, bet vaiko niekas neėmė, nes jis negirdi. Visur žiūrėjo labai skeptiškai – kaip su juo dirbti, jei jis negirdi?
Nebūčiau buvusi tokia įžūli ir nebūčiau skambinusi čempionui, kad jis sportuotų su mano vaiku. Neturėjau tokios net minties. Pradžioje apskambinau kitokius variantus, bet niekas jo neėmė. Čia jau buvo paskutinė viltis, „Impuls“ baseinas man tiko pagal vietą, atsiverčiau trenerius, žiūriu, Giedrius Titenis. Galvoju – be šansų. Bet pabandom. Giedrius iškart telefonu sutiko pabandyti.
Pirmą treniruotę jis tik nusišypsojo, persirengė, įlipo su Sergijum į vandenį ir pratino jį. Jie iškart surado ryšį, nebuvo nepatogumo, vaikas iškart labai domėjosi. Įspūdis buvo puikus, tikrai nesitikėjau“, – pasakojo M. Jodko.
Mama pasakojo, kad jos sūnus iš pradžių turėjo ir vandens baimę, o, prieš mokydamasis plaukti, turėjo išmokti kur kas mažesnių dalykų – įlipti į baseiną, iš jo išlipti, panerti, kvėpuoti. Plaukimo treniruotėse negali naudoti klausos aparato, nes jis tiesiog nukristų, tad visai su juo nebūna.
Sergijus negirdi nuo gimimo, tačiau jam yra pritaikyti aparatai, tad su jais vaikas girdi, moka kalbėti, eina į mokyklą.
„Neturime didelių lūkesčių dėl sporto rezultatų. Kai būna sutrikusi klausa, dažniausiai būna sutrikusi ir pusiausvyra, vestibulinis aparatas. Grupiniame sporte jam jokių šansų, jis komandos draugų negirdėtų. Pagalvojome, kad plaukimas būtų labai gerai, nes jis padeda ir pusiausvyrai, bendram kūno pojūčiui.
Treneris – labai paprastas žmogus, gal net iš pradžių nepatogiai jautėsi, kad vaikas nedaro ypatingos pažangos, bet aš sakiau, kad kiekvienas judesys jam yra labai naudingas. Visada su šypsena, visada viskas gerai, visada vaiką palaiko, bet ir kelia reikalavimų. Pradžioje buvo sunku, o dabar 45 minutes plaukia normaliai“, – pasakojo M. Jodko.
Pats plaukikas sako, kad darbas su negirdinčiu vaiku iš jo ypatingų pastangų nereikalauja.
„Ar dvejojau? Nė kiek. Vaikas turi tik kurtumo negalią, turėjo vandens baimę, bet ją pramušėme. Tikrai nėra nieko ypatingo. Jis geras, klusnus vaikas, per metus išmokome kartu susikalbėti ir tiesiog dirbame. Jis motyvuotas, jam patinka, dirbti su juo yra lengva.
Kiek sudėtingiau dirbti su juo tik dėl to, kad negali viduryje baseino jo sustabdyti ir pasakyti, kad ką nors tuo metu jis daro ne taip. Jam tiesiog daugiau kartų reikia padaryti tą patį pratimą, kol jis pajaučia judesį. Jei jau man labai ko nors reikia, aš užrašau tiesiog ant lapo kokį sakinį, viskas labai paprasta.
Jis supranta, kai aš rodau, ką reikia daryti, kokį judesį atlikti. Jis mane išmokė kai kurių ženklų – „taip pat“, kaip parodyti tą patį pratimą, bet į kitą pusę ir pan. Mane kartais patį stebina, kaip mes susikalbame, nes jis ir ilgesnius sakinius supranta, kai aš pasakau, – labai gudrus vaikis“, – savo auklėtinį gyrė G. Titenis.
Profesionalus plaukikas tikisi, kad plaukimo pamokos Sergijui daug davė ir koordinacijai pagerinti, vaikas jau pats šoka į baseiną, valdo savo kūną. Anot G. Titenio, svarbiausia, kad Sergijus pats labai nori plaukti ir stengiasi, tad ir treniruoti tokį vaiką yra lengva.
Sergijus jau dalyvavo pirmose savo plaukimo varžybose, jose taip pat buvo svarbi išskirtinė trenerio pagalba. Plaukimo sporte startas duodamas sirena, tad Sergijus jos girdėti negali, tačiau G. Titenis sugalvojo būdą.
„Mes darėme pratimus per treniruotę ir vis galvojau, kaip jam parodyti, kada startas, ir pamaniau, kad galiu padaužti jam per ranką. Sekundės dalį prarandame, bet čia pirmos varžybos, svarbiausia buvo emocija. Buvo daug kitų vaikų, sumaištis, startai vienas po kito. Manau, puikiai startavome, mama irgi pamatė, kaip jam sekasi. Labai puikiai viskas praėjo“, – pasakojo G. Titenis.
Anot berniuko mamos, didžiausia varžybų nauda – nugalėta baimė. Berniukas varžybų labai laukė, bet ir bijojo, atsibudo jau 3 valandą nakties, tačiau jaudulį įveikė.
„Varžybų nelaimėjome, bet ne tai svarbiausia. Jis nugalėjo baimę, nuplaukė, gavo medalį, nusifotografavo ant pjedestalo, nusifotografavo su treneriu.
Mamoms tai yra labai brangu ir svarbu. Nežinau, kiek tai kainuoja treneriui jėgų ir pastangų, bet mamai tai yra neįkainojama“, – apie trenerio darbą su jos sūnumi ir pasiektą progresą kalbėjo M. Jodko.
Paulius Cubera, LRT.lt
Šaltinis: Nyksciai
