Žvelgdamas į naująją „Anykštėno kortelę“, Juozas Ratautas mato tris klaidas, kurias padarė rajono valdžia. Publikuojame jo nuomonę. Įgyvendindama „Anykštėno kortelės“ projektą rajono valdžia padarė 3 klaidas: ignoravo idėjos autorių, pasirinko mokamą šio įrankio variantą ir neatsispyrė pagundai pasiimti kortelę pirmiems. Trumpai apie kiekvieną. Apie Anykštėnų kortelės idėją bei jos autorių buvo daug kalbėta ir rašyta. Nesikartojant tenka dar kartelį nustebti ir pakiloti antakį – ar reputacija, etika politikoje yra svarbu? Antra, apmokestinta kortelė tampa komerciniu įrankiu bei rinkodaros dalimi. Vietoj to, kad valdžia parodytų dėmesį ir meilę anykštėnams, kurie patyria nepatogumus dėl turistų gausos, paprašo 3 eurų. Žmonės moka 3 kartus: pirmąkart mokesčių forma, iš kurių ir pagaminta kortelė, kitąkart – ją atsiimant ir trečiąkart – ne dėl jų pačių kviestų svečių. Tapusi marketinginiu įrankiu, „Anykštėno kortelė“ negalės būti jos turėtojui pasididžiavimo, garbės, susitapatinimu su miestu simboliu. Tad labai graži idėja, turėjusi suvienyti verslo subjektus ir juos supančius Anykščių žmones, praranda žavesį, nublanksta. Ji įsigyjama už pinigus, tarsi prekė. Ir trečia, neapgalvotu žingsniu viešųjų ryšių ir logikos prasme vertinu pirmųjų rajono vadovų iniciatyvą pasiimti šios kortelės pirmus numerius. Šiuo veiksmu žmonėms ištransliuota žinia, jog pas ką valdžia, pas tą ir privilegijos. Jei kortelę laikoma garbės ženklu, ji, visų pirma, turėjo pasiekti, pavyzdžiui, vyriausią anykštėna, gal verslo atstovą, nuolat remiantį socialinius projektus, o gal įmonės savininką, kuris pažadėjo taikyti didžiausias nuolaidas ir ketinantis jomis teikti daugiausiai paslaugų. O gal – nusipelniusį mokytoją, gydytoją… Juozas Ratautas Šaltinis: Nyksciai

