Pasaulinė sveikatos organizacija minėdama Pasaulinę vandens dieną siūlė atkreipti dėmesį į požeminį vandenį. Lietuvoje požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Ne visur naudojamas centralizuotas požeminis vanduo iš gręžinių. Dalis gyventojų naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuris gali būti pavojingas dėl cheminės ar mikrobinės taršos. Šulinių, gręžinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta aplinka. Vandens tarša šuliniuose gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (per daug trąšų, mėšlo), fermų ir kitų taršos objektų, dėl kurių vanduo užteršiamas nitritais ir nitratais. Taip pat vandens užterštumą lemia netinkamas šulinio vietos parinkimas, įrengimas ir priežiūra. Dažniausiai šulinio vandens kokybė pablogėja pavasarį ir rudenį. Pavasarį dėl tirpstančio sniego, potvynio, rudenį – kai su lietumi paviršinė tarša patenka į gruntą.
Nitratai kelia grėsmę sveikatai
Paprastai mikrobinė tarša sunaikinama vandenį virinant, o cheminė tarša (nitritai, nitratai) geriamajame vandenyje yra pavojinga žmonių, ypač kūdikių sveikatai. Šios cheminės medžiagos iš vandens nepašalinamos nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Virinant, sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar padidėja. Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas, jautriausi kūdikiai iki 4 mėn. amžiaus. Patekę į organizmą nitratai kraujo hemoglobiną paverčia methemoglobinu, negalinčiu pernešti į audinius reikiamo kiekio deguonies, todėl ištinka deguonies badas. Kūdikiams prasideda vėmimas, kamuoja dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkesniais atvejais atsiranda traukuliai ir kūdikis gali mirti. Gerti nitratais užterštą vandenį pavojinga ir nėščiosioms. Nitratų toksiniam poveikiui labai jautrūs ir infekcinėmis ligomis sergantys vaikai bei senyvo amžiaus žmonės, ligoniai, sergantys infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis.
Ištirta daugiau kaip šimtas šulinių
Ar šulinio vanduo neužterštas galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Utenos departamento Anykščių skyriaus specialistai, vykdydami 2011 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-669 ,,Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ organizuoja šachtinių šulinių vandens, kurį mitybai vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, ištyrimą. Atliekami cheminiai vandens tyrimai dėl azoto grupės junginių (nitritų ir nitratų) taršos. Vandens tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Gautų tyrimų rezultatai vertinami pagal Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytas ribines vertes. Per penkerius metus (2017-2021 m.) Anykščių savivaldybės teritorijoje ištirta 124 šachtinių šulinių vandens mėginiai. Iš visų ištirtų šulinių – 26 šulinių vanduo pagal tirtus cheminius rodiklius neatitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reglamentuojamų verčių, kas sudaro 21 proc. nuo visų tirtų šulinių (nitratų rasta 26 šuliniuose, iš jų dviejuose rasta dar ir nitritų). Šiais metais iš ištirtų 5 šachtinių šulinių, nitratų rasta 2 šuliniuose. Geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma – iki 50 mg/l, nitritų – iki 0,50 mg/l. Apsinuodijimų nitritais ir nitratais Anykščių rajone nebuvo registruota.
Vandens tyrimas nemokamas
Informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius, kurie maistui naudoja šulinio vandenį teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsiųsdamos pranešimą apie nėščiąją arba kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo. Iš laboratorijos gavus šulinio vandens tyrimų protokolus nedelsiant vartotojai informuojami apie vandens tyrimų rezultatus, galimą nitritų ir nitratų pavojų sveikatai bei rekomendacijomis vartoti centralizuotai tiekiamą ar parduotuvėje pirktą vandenį. Informaciją apie šulinių vandens tyrimo rezultatus gauna ir pranešimą atsiuntusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Nėščiosios ir mamos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, mitybai vartojančios šachtinių šulinių vandenį turi kreiptis į gydytojus, kurie pateiks pranešimą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Anykščių skyriui dėl šulinio vandens ištyrimo. Nėščiosios turėtų žinoti, kad minėtas tyrimas atliekamas valstybės lėšomis, tad pačioms mokėti nereikia.
Rekomendacijos šulinio savininkams
Rūpestis dėl vandens saugumo ir kokybės tenka patiems šachtinių šulinių savininkams, todėl rekomenduojama ne rečiau kaip kartą metuose atlikti šulinio vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą, kreipiantis į vandens tyrimus atliekančią laboratoriją. Svarbu tinkamai įrengti ir prižiūrėti šulinius: aplink šulinį turi būti palikta ne mažesnio kaip 5 metrų spindulio plotas – sanitarinės apsaugos juosta, pvz., netręšiama ir neteršiama pievelė. Šulinys turi būti sandariai uždengtas. Vanduo turi būti semiamas vienu kibiru, jam padėti įrengta speciali vieta. Rentiniuose neturi būti plyšių, kad negalėtų į šulinį patekti lietaus ar polaidžio vanduo, nuotekos. Esant reikalui šulinius remontuoti, dezinfekuoti.
Parengė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Anykščių skyrius
Šaltinis: Nyksciai
