Biblioteka atvira visiems, kurie siekia ir nori gauti žinių.
Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka yra visiems prieinama viešoji įstaiga, kaupianti ir sauganti universalų Anykščių bendruomenės poreikius tenkinantį knygų, periodinių leidinių bei kitų dokumentų fondą. Čia puikios galimybės visiems skaityti ir ieškoti informacijos.
Skaitytojams be tradicinių paslaugų yra teikiamos skaitmeninės informacijos paslaugos, kuriomis galima naudotis, turint interneto prieigą, bibliotekoje ir už jos ribų, ir kurios ugdo gyventojų informacinę kompetenciją. Biblioteka yra bendruomenės centras, skatinantis visuomenės narius bendrauti, keistis nuomonėmis, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, o jaunieji bibliotekos lankytojai kviečiami dalyvauti įvairiuose edukacijos užsiėmimuose.
Anykščių viešoji biblioteka įsteigta 1937 m. kovo 15 d.
Anykščių viešoji biblioteka įsteigta 1937 m. kovo 15 d. Šiandien neturime duomenų, kaip atrodė tuo metu įsteigta biblioteka. Iš archyvinių dokumentų žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais biblioteka sudegė. Po karo biblioteka buvo atkuriama. Viešosios bibliotekos darbuotojų Rozalijos Klimašauskaitės ir Bronės Staikūnienės kraštotyros darbe „Anykščių rajoninės bibliotekos istorija“ rašoma: „Anykščių viešoji valstybinė biblioteka. Bibliotekos vedėjas Pakalnis Pranas, baigęs mokytojų seminariją, bibliotekoje dirba nuo 1944 metų gruodžio 3 d. <…>. 1945 metų spalio 21 d. rašte rašoma, kad Anykščių biblioteka sudegė. Vedėjas mokytojauja ir turi surinkęs dalį gražinamų knygų. Nei patalpų, nei baldų greitai įsigyti neįmanoma”.
Tuomet mokytojas P. Pakalnis rinko iš skaitytojų knygas ir formavo bibliotekos fondą. Nuo 1945 m. iki 1950 m. biblioteka buvo įsikūrusi privačiame kambaryje J. Biliūno gatvėje. 1950 m. iš privačių patalpų biblioteka buvo perkelta į namą, stovėjusį A. Baranausko aikštėje, kuriame tuo metu veikė viešbutis. Įėjimas į biblioteką buvo tiesiai iš aikštės pusės. Bibliotekai buvo skirti du kambariai. Kaip savo prisiminimuose rašė buvusi bibliotekos vedėja, šviesaus atminimo Rozalija Klimašauskaitė, biblioteka tuo metu atrodė taip: „Pirmame kambaryje – skaitykloje stalas raudona staltiese užtiestas, keletas kėdžių ir stendas knygų parodėlėms. Prie durų kampe sudėti laikraščiai. Kitame kambaryje – knygų fondas. Kambarys siauras. Knygų lentynos tik prie sienų. Arčiau durų pastatytas stalas, prie kurio sėdėjo bibliotekininkės ir užrašė skaitytojams išduotas knygas.“
Biblioteka Paupio g. 10.
1955 m. biblioteka buvo perkelta į Okuličiūtės dvarelį – Paupio g. 10, o A. Baranausko aikštės patalpose įsikūrė Vaikų biblioteka. Okuličiūtės dvarelyje be bibliotekos dar buvo įkurtas miesto vykdomasis komitetas, veikė namų valdyba ir pionierių namai. Ilgiausiai kartu su biblioteka viename pastate glaudėsi pionierių namai. Tuo metu bibliotekai priklausė viena pusė Okuličiūtės dvarelio pastato. Didžiausiame namo kambaryje buvo įrengta skaitykla, kitoje patalpoje buvo laikomi knygų fondai, o trečia patalpa buvo darbo kambarys. Bendras bibliotekos plotas buvo 78.02 m². Tik po kurio laiko kartu buvusios įstaigos viena po kitos buvo iškeltos ir visas Okuličiūtės dvarelis atiteko bibliotekai. Tuomet bibliotekoje buvo įkurti nauji skyriai, įsteigti nauji etatai. Su didžiule meile bei pagarba apie XX a. 7-ojo dešimtmečio Anykščių biblioteką ir jos darbuotojus rašė ištikimas bibliotekos bičiulis, gydytojas Viktoras Lukoševičiaus: „Kartu su biblioteka ir skaitytojų skaičiaus augimu augo ir tvirtėjo bibliotekos kolektyvas. Gausėjo ir pasipildė naujomis kvalifikuotomis jėgomis. Visi be išimties bibliotekos darbuotojai – kvalifikuoti, sumanūs literatūros žinovai. Malonu prisiminti, kad su jos darbuotojais: vedėja Brone Staikūmiene, ankstyvesne vedėja ir ilgamete bibliotekos darbuotoja Rože Klimašauskaite, Alma Dagyte, Stase Kručyte, Vlada Gindrėniene, dirbusia anksčiau Angele Čepiene ir jauniausia darbuotoja Germa Lenartaite teko aptarti daug knygų, pasikalbėti apie jų autorius, naudotis kvalifikuotomis santraukomis, diskutuoti įvairiais kultūros, meno ir literatūros klausimais. Dalyvauti įvairiuose bibliotekos suruoštuose renginiuose, kuriuose buvo gvildenami aktualūs kultūrinio gyvenimo klausimai ir knygų aptarimai. Darbo eigoje daug kartų teko naudotis bibliotekos informacija, kuri buvo visada kruopščiai ir rūpestingai paruošta. Už tai ir dabar jaučiu pagarbą ir dėkingumą bibliotekos kolektyvui“.
1975 m. pradėta rajono bibliotekų centralizacija. Išaugę Centrinės bibliotekos fondai, nauji skyriai, pagausėjęs darbuotojų skaičius, naujos darbo funkcijos ir laikmetis reikalavo ir atitinkamos materialinės bazės. Bibliotekos pastatas Paupio gatvėje darėsi ankštas. 1987 m. biblioteka paminėjo 50-ąsias įkūrimo metines. Surengtoje skaitytojų konferencijoje buvo kalbama ne tik apie darbo rezultatus, bet ir svarstomas naujų patalpų bibliotekai klausimas.
1988 m. visoje šalyje prasidėjęs tautinis atgimimas pakeitė darbo kryptis ir Anykščių bibliotekoje. Nepriklausomybės laikotarpiu bibliotekos fondus papildė išeivių kūryba. 1993 m. Centrinės bibliotekos knygų fonduose buvo daugiau nei 160 tūkstančių leidinių. Pagrindinė problema, su kuria susidurdavo bibliotekininkai ir skaitytojai, buvo ankštos bibliotekos patalpos. 1993 m. birželio 16 d. tuometinis premjeras Adolfas Šleževičius pasirašė potvarkį, nurodantį biblioteką perkelti į Karinio komisariato pastatą K. Ladigos g. 1.
1993 m. rugpjūčio 29 d., viešėdamas paminklo poetui vyskupui A. Baranauskui atidengimo šventėje, biblioteką aplankė tuometinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas ir pažadėjo anykštėnams padėti spręsti patalpų klausimą. Tačiau Ministro Pirmininko A. Šleževičiaus parašytas Vyriausybės potvarkis nebuvo įgyvendintas. Tik po dvejų metų, pasikeitus Anykščių rajono valdžiai, rajono mero Sauliaus Nefo iniciatyva, 1995 m. biblioteka buvo perkelta į erdvesnes patalpas J. Biliūno g. 35 ir jai sugrąžintas pirminis pavadinimas – Viešoji biblioteka. Buvusiose bibliotekos patalpose – Okuličiūtės dvarelyje įsikūrė Vaikų literatūros skyrius. Vėliau čia kurį laiką kartu su Vaikų literatūros skyriumi buvo įkurdintas ir Kraštotyros ir leidybos skyrius. 2019 m. Okuličiūtės dvarelyje įkurtas naujas Viešosios bibliotekos filialas – vaikų ir jaunimo literatūros edukacijos centras „Istorijų dvarelis“.
Bibliotekos pastatas J. Biliūno g. 35
Anykščių viešoji biblioteka J. Biliūno g. 35 pastate oficialiai buvo atidaryta 1995 m. rugsėjo 29-ąją. Šiose patalpose tik iš dalies buvo pagerintos sąlygos darbuotojams ir skaitytojams. Biblioteka turėjo nedidelę salę, kurioje nuolat veikė meno dirbinių parodos, vyko susitikimai su rašytojais, poetais, literatais bei kitais žymiais žmonėmis. Anykščių literatų klubo „Marčiupys” nariai kiekvieną mėnesį rinkosi į Viešosios bibliotekos salę, skaitė savo kūrybą, dalinosi įspūdžiais. Bibliotekos skaityklose bei abonemente gausėjo lankytojų.
2007 metais Viešoji biblioteka paminėjo 70–ąsias gyvavimo metines. Bibliotekai buvo suteiktas Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių vardas. Didėjant skaitytojų poreikiams ir dokumentų fondams, pastatas J. Biliūno gatvėje darėsi ankštas. Jis ėmė visai nebeatitikti tuometinės bibliotekos reikalavimų: saugyklos fondas, kuriuo naudojosi visos rajono bibliotekos, buvo talpinamas garažuose, jame neužteko vietos kraštotyros dokumentų ir rankraščių fondui, trūko erdvios salės kultūriniams renginiams, rajono bibliotekininkų seminarams bei parodų salės, buvo ankšti darbo kabinetai.
Biblioteka Vyskupo skvere 1
Anykščių rajono vadovų sprendimu 2009 m. pradėta ir 2013 m. baigta statyti nauja Anykščių viešoji biblioteka. Pastatas iškilo šalia Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios, ant Šventosios upės kranto. Pasak architekto Vytenio Daunoro, vietą naujai bibliotekai parinko tuometinė rajono valdžia. Naujasis visuomeninis statinys uždengė vieną iš Anykščių centrinės dalies urbanistinių piktžaizdžių – masyvių ir nuobodžių sovietmetyje statytų komercinių pastatų kiemą, kurį nuo Vyskupo skvero su A. Baranausko paminklu iki tol pridengė tik mūrinė tvora. Šioje vietoje įkomponuota biblioteka padėjo užbaigti kvartalo perimetrinį užstatymą. Projekto vadovas bibliotekos eksterjerui parinko raudonas plytas bei čerpes, kurios savo spalva ir medžiagiškumu tvirtai antrina Anykščių seniesiems mūriniams namams bei gretimai esančiai istorinei bažnyčiai. Į Viešąją biblioteką galima patekti ne vien per pagrindinį vestibiulį, bet ir iš tarp įstaigos korpusų prasiskverbiančio praėjimo.
Šiuo metu Viešosios bibliotekos pirmajame aukšte įsikūrę Vartotojų aptarnavimo ir informacijos bei Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriai. Taip pat pirmame aukšte skirtos patalpos ir Informacijos išteklių formavimo skyriui. Antrajame bibliotekos pastato aukšte yra Vaikų literatūros ir edukacijos skyrius, administracija, bendrasis skyrius, buhalterija ir salė, skirta renginiams. Bibliotekos rūsiuose – dokumentų fondų saugyklos, Idėjų Labas erdvė, anykštėno fotografo Izidoriaus Girčio muziejus bei kitos pagalbinės patalpos.
Bibliotekos fondai auga ir Viešajai bibliotekai vėl darosi ankšta. Po bibliotekos stogu priglausta penkiolika žymių Anykščių krašto žmonių asmeninių bibliotekų kolekcijų. Į Anykščius iš Vilniaus atkeliavo buvusio Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininko, prof. habil. dr. Antano Tylos asmeninė biblioteka. Profesoriaus asmeninės bibliotekos kolekcijoje sukaupta ne tik keli tūkstančiai vertingų knygų, bet ir periodiniai leidiniai, mokslininko rankraščiai, nuotraukos, apdovanojimai, korespondencija.
Viešosios bibliotekos veikla pandemijos sąlygomis
Kaupdama ir saugodama universalų gyventojų poreikius tenkinantį dokumentų fondą, aptarnaudama visus visuomenės narius, teikdama informacijos, savišvietos ir kultūros paslaugas, Viešoji biblioteka XXI amžiuje tapo informacijos sklaidos, mokslo, kultūros ir laisvalaikio centru. 2020 – 2022-ieji metai dėl Covid-19 pandemijos Viešajai bibliotekai kaip ir visiems, buvo permainų laikas. 2020 m. pavasarį paskelbtas karantinas paskatino bibliotekininkų bendruomenę keisti darbo pobūdį ir ieškoti naujų skaitytojų aptarnavimo formų. Karantino metu kurį laiką buvo nutrūkęs fizinis lankytojų aptarnavimas, dėl ko labiausiai išgyveno ištikimiausi bibliotekos skaitytojai. Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus dokumentų fondas ir paslaugos karantino laikotarpiu buvo viešinamos rašant straipsnius į vietinę spaudą ir talpinant informaciją Viešosios bibliotekos svetainėje. Nutolusiems vartotojams reikalingi dokumentai buvo skenuojami ir siunčiami elektroniniu paštu. Vaikų literatūros ir edukacijos skyriaus darbuotojos per karantiną vartotojus aptarnavo visai kitaip nei anksčiau. Mažiesiems skaitytojams buvo siūloma klausytis įgarsintų knygų, internetu žiūrėti filmus apie rašytojus, buvo organizuojamos virtualios kūrybinės iniciatyvos, kurių metu vaikai namuose piešė, lipdė knygų personažus, o paskui juos fotografavo ir siuntė bibliotekininkėms. Pradinukai dalyvaudavo virtualiuose renginiuose ir virtualiose pamokose, kuriose bibliotekos darbuotojos įsikūnydavo į rašytojų sukurtus personažus.
Viešoji biblioteka organizuoja ne tik tradicinius renginius, bet ir virtualius, rengia virtualias parodas, vyksta virtualūs mokymai, seminarai, pasitarimai, organizuojamos tiesioginės renginių transliacijos.
Bėgant laikui, keitėsi bibliotekos pastatai bei darbo pobūdis, tačiau paskirtis išliko ta pati – skleisti žinias ir suteikti skaitytojams jų pageidaujamą informaciją.
Audronė Berezauskienė
Nuotraukos Ligitos Matelienės
Šaltinis: Nyksciai
