Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos pareigūnai primena, kad pastatuose, kuriuose šildymui yra naudojamos kietojo kuro krosnys, prasidėjus intensyviam kūrenimo sezonui, būtina nepamiršti išsivalyti dūmtraukių (juos reikia valyti ne tik prieš šildymo sezono pradžią, bet ir ne rečiau kaip kas 3 mėnesius šildymo sezonu metu), net pats menkiausias kamino užsiteršimas suodžiais turi įtakos židinio, krosnies ir kietojo kuro katilo tinkamam eksploatavimui.
Nelengvai pašalinamos apnašos itin degios, todėl atsiranda grėsmė kilti gaisrui dūmtraukyje bei apsinuodyti smalkėmis, kurios – bespalvės ir bekvapės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių: iškūrenus krosnį per anksti neužstumkite sklendės, ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Rekomenduojame pasirūpinti savo saugumu ir gyvenamosiose patalpose įsirengti smalkių detektorius. Smalkių detektorius skirtingai nei dūmų detektorius turi būti įrengtas ne pritvirtinant prie lubų kuo aukščiau, o kaip tik žemiau, maždaug krūtinės lygyje.
Gaisrai namuose, šildomuose kietojo kuro krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda įtrūkimų kaminų ar židinių sienelėse, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai krosnies užkūrimui naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Atsiradus šildymo įrenginių ar dūmtraukių gedimams privaloma nedelsiant juos pašalinti. Norint išvengti skaudžių nelaimių, jokiu būdu negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų. Kūrenant krosnį negalima palikti atvirų pakuros durelių, kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, prie pakuros ant grindų būtina įrengti nedegų pagrindą ne mažesnį kaip 50 cm x 70 cm, nelaikyti malkų ar kito kietojo kuro arčiau kaip 1 m nuo pakuros. Smilkstančias anglis, pelenus ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų, o laikyti nedegioje taroje – ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Šildymui naudojant elektrinius šildymo prietaisus – pavojinga į elektros tinklą iškarto įjungti kelis elektros prietaisus, kadangi yra perkraunama elektros instaliacija, pradėjus kaisti laidams gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko gali kilti gaisras ir tai – dažna gaisrų priežastis. Elektrinius šildymo prietaisus statykite toliau nuo užuolaidų bei baldų, nepalikite ant jų padžiautų drabužių, išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.
Naudojant dujinus šildytuvus reikia laikytis gamintojo techninėje instrukcijoje nurodytų konkrečių reikalavimų. Įrengiant dujinius prietaisus, turi būti įrengiama patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos, atidarant langą, orlaidę ar duris. Langas turi būti įrengtas išorinėje pastato sienoje (į lauką). Atminkite, kad naudojantis dujiniais prietaisais (kaip ir kūrenant kietojo kuro krosnis) kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis todėl patartina įsirengti smalkių detektorių .
Jei namuose nėra įrengta priešgaisrinė signalizacija raginame pasirūpinti savo, artimųjų bei turto saugumu, įsirengiant autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų, o įsirengus nepamirškite nuo dūmų detektoriaus nuvalyti dulkių bei patikrinti ar jis veikia. Tam reikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra – reikia nedelsiant pakeisti maitinimo elementą taip užtikrinant skaldų veikimą. Dūmų detektorius gali išgelbėti jūsų ir jūsų artimųjų gyvybes. Kilus gaisrui informuoti skubiosios pagalbos tarnybas telefonu 112.
Miglė Šilgalė, vyriausioji specialistė
Šaltinis: Nyksciai
