Skulptoriaus Rimanto Idzelio (1949–2013) atminimo vakarą, gruodžio 13 d., Angelų muziejus-Sakralinio meno centras prisipildė menininko draugų ir pažįstamų prisiminimais. Pristatytas kalendorius ir knygelė „Rimantas Idzelis. Stotys“.
Diskusiją vedė psichologas Juras Eidukas. Vertingomis mintimis apie skulptorių bei jo kūrybą dalijosi knygelės idėjos autorė ir redaktorė Nomeda Simėnienė, knygelės tekstų autorius kun. Justas Jasėnas, filmo apie skulptorių kūrėjas Henrikas Gulbinas, istorikas Egidijus Aleksandravičius, menininkas Kęstutis Indriūnas, architektė Daiva Gasiūnienė ir kiti.
Atminimo vakaro metu rodytas R. Idzelio draugo Henriko Gulbino kurtas filmukas apie skulptorių. Filmuką sudaro filmuota medžiaga iš R. Idzelio jubiliejų, susitikimų su draugais bei paties menininko nufotografuotų darbų.
Įdomu tai, kaip paties skulptoriaus suskaitmenintos kūrybos fragmentai pasiekė Henriką. 50-ojo jubiliejaus proga R. Idzelis jam padovanojo itin didelę skulptūrą, kurios apačioje slapčia priklijavo kompaktinį diską. Šį netikėtą radinį H. Gulbinas aptiko po 10 metų, kai, besiruošdamas atminimo vakarui, sumanė nufotografuoti skulptūrą. Taip R. Idzelis sulaužė susitarimą, kurio buvo laikomasi draugų rate – nedovanoti dovanų. Rimantas buvo paslaptingas ir ypatingai bendraujantis žmogus.
Dalijamės keletu nuotraukų iš vakar renginio ir prisiminimų fragmentais:
R. Idzelio draugė Nomeda Simėnienė: „Vadinau Rimantą Don Chuanu – jis atsirasdavo mano gyvenime egzistencinių išgyvenimų metu. Mus siejo ypatingas ryšys.“
Kun. Justas Jasėnas: „Rimanto neįmanoma griežtai įsprausti į stalčiuką, užklijuoti etiketę, pridėti politinę mintį, tautinę ar netautinę spalvą. Menininkas savitas, nepriklausomas, charakteringas. R. Idzelis buvo visoks, kaip ir esame mes. Be išimties – labai visokie, įtakojami įvairių sąlygų. Skulptoriaus stacijos sujaudino savo žmogiškumu ir žemiškumu, klaida, graužatimi, jose yra ir vilties, šviesos – jos kartu apie mane ir apie visus. Teko matyti šimtus stočių bažnyčiose, bet tai, kas yra čia, Anykščiuose – to tikrai neteko pamatyti ir sutikti niekur kitur.“
Istorikas Egidijus Aleksandravičius: „Mūsų laikais, kai viešpatauja abstrakcija, ganėtinai greito prisilietimo horizontai – virtualybės ir trimatė kompiuterinė grafika –, tų, kurie eina prie meno per savo prisilietimą – mažai. Šiandien jau nebėra tokių meistrų, kurie gebėtų taip meistriškai apjungti formas. Žavu, kaip sukurtas šis menas – didžiosios meno meistrystės pavyzdys.“
Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys, menininkas Kęstutis Indriūnas: „Esu apkeliavęs daug bažnyčių, daugiau niekur nėra nieko panašaus. R. Idzelio stacijos – modernios, unikalios, pralenkiančios laiką. Sumaniau nutapyti stacijas, siekdamas atkreipti Anykščių valdžios dėmesį į prastą jų būklę. Tikslas pasiektas – Kryžiaus kelio stočių restauracija prasidėjo. Apkeliavau 12 parodų, daugelis sužinojo apie R. Idzelio stacijas Kaune, Vilniuje, Elektrėnuose, Utenoje. Tapydamas stacijas antrą sykį improvizavau, tapiau jau su savo pamąstymais“
Šaltinis: Nyksciai
