uo š. m. balandžio 1 d. nuo Vilniaus iki Kauno (A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 18,1 km iki 95 km) bus suteikta automagistralės kategorija, informuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Magistralinio kelio Vilnius-Kaunas ruožui suteikiant automagistralės kategoriją svarbiausia yra eismo sauga ir eismo organizavimas, dėl to taip pat atsiranda galimybė važiuoti didesniu greičiu (arba pasiekti kelionės tikslą greičiau). Užtikrinus reikiamus saugos ir techninius reikalavimus juo galima bus važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą.
„Magistralinio kelio Vilnius-Kaunas ruožui suteikiant automagistralės kategoriją ir jame didinant greitį, svarbiausia yra eismo saugumas. Vykdant šį projektą, buvo įdiegta visa eilė saugos priemonių – atitvarai, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, kintamieji ženklai, nesaugiose vietose padidintos greitėjimo ir lėtėjimo juostos ir kt. – daug priemonių, kurios turės užtikrinti vairuotojų saugumą“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
„Ruožui nuo Vilniaus iki Kauno suteikta automagistralės kategorija tik po to, kai buvo įdiegta inžinerinių eismo saugos priemonių visuma, kuri padės užtikrinti ne tik patogų, bet ir saugų susisiekimą tokio intensyvumo keliu. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas nuo Vilniaus iki Kauno siekia beveik 30 tūkst. automobilių per parą ir tai viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų“, – sako VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda projektą, ruože nuo Vilniaus iki Kauno pakeisti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Taip pat rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengtos perėjos skirtingame lygyje su pėsčiųjų takais, apšvietimas.
Be to, magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, kurias sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai (toliau – KIŽ), orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Šios sistemos, kai keičiasi eismo sąlygos, padeda vairuotojams pasirinkti saugų greitį, numatyti galimus eismo trikdžius, kad būtų užtikrintas saugus susisiekimas.
Pagrindinis rekonstravimo darbų, vykdomų minėtame ruože, tikslas – užtikrinti eismo saugos reikalavimus, tokio intensyvumo keliams atitinkančias sąlygas.
Visų įgyvendintų projektų, kurių reikėjo, kad būtų užtikrinti automagistralėms keliami reikalavimai, vertė apie 47,6 mln. eurų.
Po š. m. balandžio 1 d. bendras automagistralių ruožų, esančių keliuose A1, A2, A5, Lietuvoje ilgis sudarys daugiau nei 400 km.
uo š. m. balandžio 1 d. nuo Vilniaus iki Kauno (A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 18,1 km iki 95 km) bus suteikta automagistralės kategorija, informuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Magistralinio kelio Vilnius-Kaunas ruožui suteikiant automagistralės kategoriją svarbiausia yra eismo sauga ir eismo organizavimas, dėl to taip pat atsiranda galimybė važiuoti didesniu greičiu (arba pasiekti kelionės tikslą greičiau). Užtikrinus reikiamus saugos ir techninius reikalavimus juo galima bus važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą.
„Magistralinio kelio Vilnius-Kaunas ruožui suteikiant automagistralės kategoriją ir jame didinant greitį, svarbiausia yra eismo saugumas. Vykdant šį projektą, buvo įdiegta visa eilė saugos priemonių – atitvarai, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, kintamieji ženklai, nesaugiose vietose padidintos greitėjimo ir lėtėjimo juostos ir kt. – daug priemonių, kurios turės užtikrinti vairuotojų saugumą“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
„Ruožui nuo Vilniaus iki Kauno suteikta automagistralės kategorija tik po to, kai buvo įdiegta inžinerinių eismo saugos priemonių visuma, kuri padės užtikrinti ne tik patogų, bet ir saugų susisiekimą tokio intensyvumo keliu. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas nuo Vilniaus iki Kauno siekia beveik 30 tūkst. automobilių per parą ir tai viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų“, – sako VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda projektą, ruože nuo Vilniaus iki Kauno pakeisti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Taip pat rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengtos perėjos skirtingame lygyje su pėsčiųjų takais, apšvietimas.
Be to, magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, kurias sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai (toliau – KIŽ), orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Šios sistemos, kai keičiasi eismo sąlygos, padeda vairuotojams pasirinkti saugų greitį, numatyti galimus eismo trikdžius, kad būtų užtikrintas saugus susisiekimas.
Pagrindinis rekonstravimo darbų, vykdomų minėtame ruože, tikslas – užtikrinti eismo saugos reikalavimus, tokio intensyvumo keliams atitinkančias sąlygas.
Visų įgyvendintų projektų, kurių reikėjo, kad būtų užtikrinti automagistralėms keliami reikalavimai, vertė apie 47,6 mln. eurų.
Po š. m. balandžio 1 d. bendras automagistralių ruožų, esančių keliuose A1, A2, A5, Lietuvoje ilgis sudarys daugiau nei 400 km.
