Įvertinimas
Motyvuoti ir kurti patrauklias darbo sąlygas darbuotojams, standartizuoti ir skaitmenizuoti teikiamas paslaugas šalies mastu, nepriklausomai nuo paciento gyvenamosios vietos, dar aukščiau pakelti kokybės kartelę teikiamoms paslaugoms – tokia yra vizija, liepos mėnesį startuojant vieningai Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybai. Kokie sprendimai ir procesai jau prasidėjo, įvyko, o kas vis dar laukia – aptarta per Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą konferenciją „GMP pertvarkoma: kokybiškos paslaugos piliečiams ir perspektyvi darbo vieta darbuotojams“.
Sveikatos apsaugos ministras Arūno Dulkio teigimu, GMP tarnybos kūrimas yra didžiausias sveikatos apsaugos įvykis per pastaruosius dešimt metų. „Buvome likę bene paskutiniai Europoje, kurie vis dar teikė greitąją pagalbą decentralizuotai. 48 stotys, 48 organizacijos per trumpą laiką turi virsti vienu kūnu, viena įstaiga, viena organizacija. Dar liko trys mėnesiai iki Tarnybos starto, bet galime drąsiai pasakyti, kad liko mažai abejojančių tiek naujos Tarybos reikalingumu, tiek Tarnybos gyvybingumu. Leisiu sau konstatuoti, kad imantis pertvarkų abejojančių būna visada daugiau nei palaikančių, tačiau kai pakvimpa pergale, įvyksta lūžis ir atsiranda daug norinčių prisiliesti prie laimėjimo“, – sako ministras, pabrėždamas, kad šios pertvarkos laukia ir GMP darbuotojai, tikėdamiesi, kad situacija keisis į gerąją pusę.
A. Dulkys teigia, kad norint išlaikyti tikėjimą naująja Tarnyba, būtina aiškiai ir detaliai atsakyti į darbuotojams kylančius klausimus – kaip bus organizuojamas darbas, kaip keisis darbo sąlygos, kokios bus užtikrintos socialinės garantijos, kaip bus užtikrinamas darbuotojų saugumas, kaip išsidėstys GMP ekipažai, kaip vyks autoparko atnaujinimas ir pan.
Konferencijos vaizdo įrašą rasite čia.
Renginio pranešimus rasite čia.
Naujoji GMP sistema: jos nori visi
Naujosios GMP Tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis, pastaruoju metu skyręs daug dėmesio, lankydamasis būsimosios tarnybos padaliniuose visoje Lietuvoje, kur asmeniškai susitiko su būsimais kolegomis, pabrėžė, kad diskusijų dėl GMP pertvarkos būtinybės jau nekyla, yra vieninga nuomonė, jog seniai tai reikėjo daryti.
„Šitas dalykas negali nedžiuginti ir jis suponuoja, kad tikrai pasieksime rezultatus, kuriuos norime pasiekti, ir, kaip sakiau susitikimuose su kolektyvais (su GMP ir administracijos darbuotojais), mes turime puikią progą padaryti kažką, ko norėjome labai ilgai“, – sako N. Mikelionis, pabrėždamas, kad būtina pasinaudoti galimybe sukurti tokią sistemą, kokią norėtume turėti visi.
Pertvarkos laukimo nuotaikomis prisipažino gyvenanti ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovė Tatjana Golubajeva. Pasak jos, dabartinis decentralizuotas valdymas ir netolygumai tarp GMP paslaugas teikiančių įstaigų sukūrė itin sudėtingą finansavimo modelį, todėl VLK tikisi, kad GMP pertvarka pagaliau išspręs ginčytinus klausimus tarp GMP paslaugų teikėjų. Ypač tai aktualu kalbant apie teritorijos nepasidalinimą, mat šiuo metu GMP brigados išdėstomos, atsižvelgiant į administracines ribas, dėl ko kyla problemų, aptarnaujant paribines teritorijas. „Nesitikime, kad ši reforma sutaupys pinigus, ir tai nėra tikslas. Tačiau tie pinigai bus panaudoti efektyviau, ten, kur jie labiau reikalingi“, – pažymėjo pranešėja.
Ji pristatė bene daugiausia klaustukų keliantį klausimą, kaip keisis GMP paslaugų finansavimas: jeigu iki šiol su kiekviena GMP tarnyba buvo sudaryta atskira sutartis, tai nuo liepos pirmos dienos sutartis dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo bus sudaryta su viena, SAM pavaldžia, GMP tarnyba. Tokiu būdu bus pakeista sudėtinga, paini ir dažnu atveju netolygi GMP lėšų paskirstymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka.
„Pirminiu etapu procesas bus supaprastintas. Visos lėšos, skirtos brigadų išlaikymui, dispečerių paslaugoms, pacientų pervežimams, skatinimui už gerus darbo rezultatus, bus skiriamos vienai GMP Tarnybai, išskaičiuojant įkainį vienam gyventojui, ir mokamos lygiomis dalimis visų GMP teritorinių padalinių veiklai užtikrinti. Tam 2023 m. II pusmečiui numatyta daugiau nei 49,5 mln. eurų“, – nurodė T. Golubajeva.
GMP kokybės rodikliai – ne tik laikas ir kiekis
„Liepos pirmą bus didžiulis žingsnis naujos tarnybos pamatų padėjimui, tobulėjimu ir vystymui“, – sakė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Pasak jos, didžiausias iššūkis – kaip ateityje vertinsime GMP teikiamų paslaugų kokybę. „Šiandien mes kalbame apie operatyvumą ir intensyvumą, t. y. laiką, per kurį atvyksta GMP ekipažas ir priimtų iškvietimų skaičių. Mūsų laukia iššūkis susitarti, kaip yra vertinama GMP kokybė. Matome, kad rodiklius reikia peržiūrėti, kalbėti apie naujų GMP veiklos rodiklių atsiradimą: gaivinimo rodiklis, dalyvavimas klasteriuose (insulto, infarkto ar politraumų). GMP kokybinis šuolis tikrai bus neišvengiamas ir su naująja Tarnyba turėsime šiuos aspektus susidėlioti. Tai padaryti padėtų skaitmenizuoti procesai ir kaupiami duomenys, kurie parodys darbo rezultatus“, – teigė O. Vitkūnienė.
Ji pabrėžė, kad GMP tarnybos veikla glaudžiai susijusi ir su kitomis institucijomis. „Esame ne vieni. Yra tam tikrų kompleksinių įvykių valdymas, kada dalyvauja skirtingos institucijos: policija, priešgaisrinė tarnyba. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje dirba tarpinstitucinė darbo grupė, kuri stengiasi aiškiau apibrėžti rodiklius, veiklą, kriterijus, kad kompleksiniuose įvykiuose šios institucijos prisidėtų prie medikų saugumo užtikrinimo, atliepiant pastaruoju metu įvykusias nelaimes“, – pasakojo pranešėja.
Skubioji medicinos pagalba ir greitoji medicinos pagalba privalo bendradarbiauti
Konferencijoje pranešimą pristatęs Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas įsitikinęs, kad tiek skubiosios medicinos pagalbos skyriai, tiek greitoji medicinos pagalba yra dvi būtinosios pagalbos teikimo grandys. Dėl šios priežasties šių dviejų sričių specialistai privalo tarpusavyje komunikuoti.
„Paciento perdavimas iš GMP į priėmimo skyrių yra viena iš rizikingiausių vietų teikiant pagalbą pacientui. Jeigu pacientą iš tikrųjų reikia vežti į skubiosios pagalbos skyrių – „greitukininkai“ yra akys ir ausys to, kas yra įvykio vietoje. GMP specialistai ne tik palaiko gyvybines funkcijas, kol pacientas vežamas į gydymo įstaigą, bet gali nustatyti, ko iš nesąmoningo žmogaus ar artimųjų negalėtumei sužinoti: kokie šalia paciento rasti vaistai, kokioje aplinkoje jis rastas. Tai leidžia identifikuoti, kas nutiko pacientui“, – sako M. Gedminas.
Joniškio ligoninės vadovas priduria, kad būtų paranku turėti ir standartizuotus įrankius, kurie padėtų atpažinti ir sutartinai žymėti tam tikrą paciento būklę. Jeigu GMP ir skubioji medicinos pagalba nekalba viena kalba, neišvengiama klaidų – įsitikinęs pranešėjas.
Primename, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. pradės veikti vieninga penkis regioninius padalinius turinti Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kurios buveinė, Vyriausybės siūlymu, turėtų įsikurti šiuo metu veikiančioje Kauno GMP stotyje.
Konferencija „GMP pertvarkoma: kokybiškos paslaugos piliečiams ir perspektyvi darbo vieta darbuotojams“ yra kovo-balandžio mėnesiais vykstančio sveikatos reformai skirtų renginių ciklo dalis.
SAM Komunikacijos skyrius
