Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų taryboje Liuksemburge aptarti migracijos politikos, sienų valdymo, pagalbos Ukrainai klausimai. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė būtinybę kuo skubiau prie šiandienos realijų pritaikyti ES teisinę bazę ir padėti suvaldyti besitęsiančią neteisėtos migracijos krizę prie rytinių ES išorės sienų.
Ministrė A. Bilotaitė padėkojo pirmininkaujančiai Čekijai už pastangas siekiant pažangos ES migracijos politikoje. Ji pabrėžė, jog su hibridiniais išpuoliais ir migrantų instrumentalizavimu susiduriančioms valstybėms narėms būtina nedelsiant turėti teisines atsako priemones, o tam reikia adaptuoti ES teisėje nustatytas taisykles ir terminus.
„Šiuo metu ES teisė nesudaro mums galimybės veiksmingai gintis nuo autoritarinių režimų keliamos grėsmės, todėl savo ir visos ES saugumo klausimą sprendžiame nacionalinėmis priemonėmis. Tačiau tai nėra tvarus sprendimas, mes turime būti vieningi ir nedelsdami susitarti dėl reikiamų teisinių įrankių sukūrimo ES lygiu. Antraip, laikydamiesi tarptautinių įsipareigojimų, ir toliau išliksime savo pačių teisės įkaitais“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Ministrė taip pat paragino sutelkti dėmesį į neteisėtų sienos kirtimų prevenciją ir pristatė Lietuvos įgyvendintas priemones – pabaigtą statyti fizinį barjerą, baigiamas įrenginėti modernias sienos stebėjimo sistemas. Ministrė padėkojo Europos Komisijai už finansinę paramą šiuo tikslu ir pavadino tai svariu įnašu į solidarų ES migracijos valdymą.
Ministrė Taryboje pabrėžė regioninio sprendimo riboti Rusijos Federacijos piliečių patekimą į ES veiksmingumą ir ragino kitas ES šalis pasekti Baltijos šalių ir Lenkijos pavyzdžiu.
„Kol už savo laisvę ir demokratiją kovojantys ukrainiečiai sprogdinami ir žudomi, rusai, kurių didžioji dauguma palaiko karą, neturėtų lankytis nei mūsų muziejuose, nei prekybos centruose. Didžiuojuosi regioniniu sprendimu įvesti ribojimus ir kviečiu kuo daugiau ES šalių parodyti tvirtą stuburą šiuo klausimu“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, Lietuva ir toliau skirs ypatingą dėmesį visokeriopos paramos Ukrainai teikimui, taip pat rems Ukrainą eurointegracijos kelyje. Vertinant šios savaitės įvykius ir tai, kokių pasekmių sukels brutalūs ir siaubingi Putino veiksmai, tikėtina, kad į ES vėl plūstels didesni karo pabėgėlių srautai iš Ukrainos. Ministrės teigimu, Lietuva jau rengiasi tam ir yra pasiruošusi juos priimti.
Ministrė taip pat pabrėžė poreikį ieškoti ES lygmens teisinio sprendimo dėl Rusijos ir jos režimą finansuojančių oligarchų turto konfiskavimo ir gautų pajamų panaudojimo Ukrainai remti ir atstatyti. Ministrė pažymėjo, kad Ukraina taip pat imasi iniciatyvos šiuo klausimu – ketina pateikti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma sukurti tarptautinį mechanizmą Rusijos padarytos žalos kompensavimui. Ministrė kvietė ES šalis palaikyti šį Ukrainos siūlymą.
Europos vidaus reikalų komisarės Ylvos Johansson teigimu, laikinosios apsaugos direktyvos aktyvavimas bus pratęsiamas iki 2024 m. kovo mėn. Komisarė paminėjo Lietuvą kaip vieną iš penkių didžiausią Ukrainos pabėgėlių skaičių priėmusių valstybių narių. Ji apžvelgė pasirengimo priimti ukrainiečius žiemos sąlygoms ir jų integracijos į ES šalių darbo rinką ir švietimo sistemas aspektus, pažymėdama, kad ES šalyse dauguma darbingo amžiaus ukrainiečių sėkmingai įsiliejo į darbo rinką, o apie 600 tūkst. vaikų lanko švietimo įstaigas. Taip pat komisarė pristatė gaires dėl Ukrainos pabėgėlių grįžimo į savo šalį ir mobilumo ES ir pabrėžė, kad į Ukrainą grįžtantiems asmenims nebus atimta teisė vėl atvykti į ES, tačiau turi būti numatyta pareiga informuoti atsakingas institucijas, kai laikinąja apsauga besinaudojantys Ukrainos karo pabėgėliai išvyksta iš ES.
Ministrai aptarė karo kontekste kylančias saugumo grėsmes ir jau ryškėjančią tendenciją – su karo Ukrainoje pasekmėmis susijusio nusikalstamumo augimą, visų pirma prekybą žmonėmis ir neteisėtą šaunamųjų ginklų apyvartą. Sutarta, jog kovojant su šiuo iššūkiu būtinas ES šalių glaudus bendradarbiavimas, taip pat labai svarbus ir ES agentūrų vaidmuo ir jų aktyvus įsitraukimas.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ pristatė strateginę 2022–2023 m. rizikos analizę, kurioje pristatoma padėtis prie ES išorės sienų ir Europos integruotam sienų valdymui kylančios grėsmės. Pagrindine rizika įvardinti karo Ukrainoje padariniai, kurie daro įtaką neteisėtai migracijai, taip pat tarpvalstybiniam nusikalstamumui. Kiti veiksniai, kurie turės įtakos ES sienų valdymui, yra užsitęsęs COVID-19 pandemijos poveikis, klimato kaita ir galimas neteisėtos migracijos kaip hibridinės grėsmės panaudojimas ateityje.
Europos Komisija pristatė Šengeno barometrą, parengtą remiantis naujausiais ES agentūrų pateiktais duomenimis. Barometre apžvelgta bendra Šengeno erdvės padėtis – situacija prie ES išorės sienų, migracijos situacija bei vidaus saugumas. Didžiausias dėmesys – Vakarų Balkanų regionui ir rytinėms ES išorės sienoms. Pateikti duomenys atskleidžia, kad neteisėtų ES sienos kirtimų skaičius per 2022 m. (sausio-rugpjūčio mėn.) išaugo net 81 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
