A. Armonaitė ES Ministrams: „Į „Rail Baltica“ Plėtrą Turime įtraukti Ukrainą“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Liuksemburge dalyvauja Europos Sąjungos Konkurencingumo tarybos posėdyje. Pasak ministrės, daugiausia dėmesio šiandien turime skirti nutrauktoms tiekimo grandinėms Ukrainoje atkurti ir stiprinti. Tam būtina išplėsti ,,Rail Baltica“ projektą ir įsipareigoti nutiesti vakarietišką vėžę į Ukrainą.

„Šiandien, Ukrainai kovojant už kiekvieno iš mūsų laisvę, turime ryžtingai prisiimti atsakomybę už Ukrainos ateitį, sistemišką ir sėkmingą šalies integraciją į bendrą ekonominę erdvę. Lietuva tai užsitikrino per logistikos, energetikos ir finansų sektorius. Tai buvo Lietuvos kelias, toks turi būti ir Ukrainos. „Rail Baltica“ projekto tąsa į Ukrainą turi tapti esmine šios integracijos dalimi“, – sako ji.

Pasak ministrės, šiuo metu galėtumėme atkurti tiekimo grandines, jeigu Ukrainos geležinkeliai naudotų vakarietišką vėžę, sumažėtų uostų blokavimo įtaka, o logistikos diversifikavimas neleistų Rusijai daryti tokio lygio spaudimo Ukrainos ekonomikai.

ES šalių ministrai Konkurencingumo tarybos posėdyje daug dėmesio skiria ir Europos strateginių pramonės ekosistemų atsparumui didinti. A. Armonaitės teigimu, Europos pramonės suverenumas yra būtinas: Lietuva jau žengė svarbų žingsnį atsisakydama rusiškų dujų, naftos, elektros importo ir šiuo pavyzdžiu turi pasekti visa Europa.

ES šalių ministrai taip pat aptaria Europos lustų aktą, kuriuo siekiama sumažinti ES narių priklausomybę nuo lustų tiekimo iš trečiųjų šalių.

„Iniciatyva žada daug perspektyvų ir gali tapti galinga priemone naudojant kiekvienos valstybės narės potencialą. Lustų poreikis ilgainiui tik augs, todėl Europoje turime kurti naujus lustų projektavimo, gamybos, surinkimo ir pakavimo pajėgumus. Lietuva gali prisijungti kuriant stiprią ES puslaidininkių ekosistemą. Turime visą lustų gamybos grandinę galinčių sukurti įmonių, taip pat stiprius mokslinių tyrimų pajėgumus“, – sako A. Armonaitė. 

ES siekia, kad bendrijos puslaidininkių rinkos dalis iki 2030 metų padidėtų dvigubai – nuo 10 proc. iki 20 proc., tam ketinama sutelkti daugiau nei 43 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų. Lustų gamyba tapo strateginiu prioritetu Europoje ir JAV, kai prasidėjus pandemijai išaugo šio komponento paklausa.

Posėdyje taip pat aptariami Vartojimo kreditų direktyvos, Europos indėlio į kosmoso programą ir kiti klausimai.