Moterys geresnės už mus. Jos protingesnės, gražesnės, vikresnės ir geriau prisitaiko prie gyvenimo. Be to, jos sugeba ilgiau gyventi. Bet kuris vyras – lengvatininkas.
Ir lengvatų turime per akis, tiesiog apie tai nesusimąstome. Pavyzdžiui, mums nereikia keltis anksčiau, kad nusipieštume veido bruožus ir suruoštume vaikus į mokyklą. Mes galime užeiti už kampo, o jai reikia ieškoti tualeto.
Turime oficialų leidimą nesiskusti kojų ir pažastų, mums nereikia kas penkias minutes patikrinti, kaip atrodome. Mums leidžiama prakaituoti, keiktis, knarkti, miegoti autobuse. Dvi moterys ateina į teatrą ar koncertą – viskas normalu. Bet ar dažnai koncertų salėje išvysite du heteroseksualius vyrus? Koncertų salėse, teatruose, paskaitose dauguma lankytojų yra moterys. O kur dauguma vyrų? Futbole, kalėjime, psichiatrinėje ar ligoninėje patyrę infarktą. Moterys neturi laiko šioms nesąmonėms.
Vyrai – silpnoji lytis. Jie daugiau geriau, rūko, vartoja narkotikus, anksčiau miršta, labiau linkę į infarktus ir insultus, depresiją.
Mums kalendorius – priežastis išgerti, o joms? Įsivaizduokite, kiekvieną mėnesį laukti, kai jos dar prasidės, savaitę kentėti ir niekam nepasakyti, nepasiskųsti. Kada nors bus priimtas protingas įstatymas – kiekvieną mėnesį moterims skiriamos trys papildomos laisvos dienos be jokios priežasties. Ir sutrumpinta darbo diena. Juk jos vis vien turi dvi darbo dienas – namuose ir darbe. Moterys pasaulyje atlieka 70 proc. darbų ir gauna 30 proc. viso atlyginimo. O juk kalbant atvirai, joms jo reikia dvigubai daugiau… vien kosmetikai, pėdkelnėms, o apie visus kitus dalykus net patyliu. Vyrai, ar kada nors bandėte bėgti paskui troleibusą avėdami aukštakulnius ir vilkėdami siaurą sijoną?
Vyrai, nepagalvokite, kad jus išduodu, bet be liaudies išminties yra liaudies kvailumas. O sugalvojo jį vyrai. Kad ir indiškas paprotys deginti našles. O vyras, mirus žmonai, taip pat turi susideginti? „Nė velnio, – atsako žiniuoniai. – Jis tiesiog turi vesti kitą moterį.“
Mergaičių kojų luošinimas Kinijoje, moterų išsilavinimas Afrikoje, čadros ir čačvanai – visus šiuos pasityčiojimus iš moters sugalvojo vyrai. O kas sugalvojo patarlę „Šešiasdešimtmetis vyras – vaikinas, o moteris – senė“. Vyras iš ryto užsimaus džinsus, vaikščios visą dieną su jais darbe, vakare – vėl su jais – į restoraną, naktį – pas meilužę. Jeigu ką, kitą dieną vėl eis su jais į darbą. Su jais jį galima ir palaidoti. O jai reikia užeiti namo, pasikeisti avalynę, persirengti ir atlikti dar krūvas darbų, apie kuriuos nė nenumanome.
O nuolatinė baimė pastoti? Mums gi nerūpi, kaip mes atrodome iš šono, iš užpakalio, iš apačios, o joms rūpi. O dėl proto? Vyras per pirmąjį pasimatymą su moterimi kreipia dėmesį į jos užpakalį, o ji – į tai, kas jo galvoje. Tai kas protingesnis? Nė viena moteris nepradės lakstyti paskui vyrą dėl gražių jo kojų. Joms iš mūsų reikia kažko esminio. Už kiekvieno sėkmingo vyro stovi jį palaikanti moteris, sukūrusi šią sėkmę. Tai kas protingesnis? Legendą apie blondinių kvailumą sugalvojo vyrai, kuriems jos nedavė.
Paimkime emigraciją. Kol žydas svarsto, kam jį čia atsivežė žmona, ji jau išmoko kalbą, įsidarbino, nusipirko butą sau ir tėvams, užrašė vaikus į mokyklą ir susirado vietinį vyrą, kuris neverkšlena kiekvieną dieną – kaip ten buvo gerai ir kaip čia blogai.
O ką jau kalbėti apie humoristus. Scenoje iš salės girdisi tik moteriškas juokas. Tai jums patvirtins bet kuris atlikėjas. Vyrai arba vėliau supranta, arba visai nesupranta.
Pasaulis negali egzistuoti be moterų. O be vyrų? Patikėkite, anksčiau ar vėliau jos sugalvos, kaip apsieiti be mūsų. Tad vertinkite jas, kol dar ne per vėlu, mylėkite, nešiokite ant rankų.
