Galimybę nuvykti į tolimą Pietryčių Afrikos valstybę Laurai suteikė draugė, pakvietusi į savo vestuves su mozambikiečiu. Iki koronaviruso pandemijos Mozambikas buvo turistų gausiai lankoma šalis, tačiau Lietuvos piliečiams į ją patekti sudėtingiau, nes reikalinga viza, kuri gaunama tik turint iškvietimą.
Trumpiausias skrydis į Mozambiką iš Lietuvos – su dviem persėdimais. Laura skrido iš Vilniaus į Frankfurtą. Iš ten – į Pietų Afrikos Respublikos sostinę Johanesburgą, o iš jo – dar valandos trukmės skrydis į Mozambiko sostinę Maputu.
„Ilgasis skrydis iš Frankfurto į Johanesburgą truko 8-9 valandas. Didžiulis lėktuvas buvo absoliučiai pilnas. Viso skrydžio metu, net miegant, reikia dėvėti kaukes, nors valgydami, suprantama, visi keleiviai jas nusiėmė“, – pasakojo Laura, kuri išdrįso keliauti į kitą pasaulio kraštą neturėdama galimybių paso.
„Niekam mūsų galimybių paso ir neprireikė. Net jeigu būčiau jį turėjusi – į lėktuvus įleidžia tik po to, kai pasidarai testą. Beje, Mozambike jis kainuoja perpus pigiau nei pas mus – 50 eurų“, – teigė pašnekovė.
Sergamumas koronavirusu Mozambike, pasak Lauros, didžiausias buvo žiemą. „Dabar po truputį slūgsta ir karantino apribojimai mažinami, tačiau dar ne visi panaikinti. Veikia turgus, parduotuvės, restoranai, viešbučiai veikia, o miesto parkas vis dar uždarytas.
Prie didesnių parduotuvių sėdi budėtojas su dezinfekciniu skysčiu ir kiekvienam įeinančiam papurškia rankas. Arba stovi dideli aparatai, kuriuose paspaudi pedalą koja ir nusipurški dezinfekciniu skysčiu. Kavinėse prie stalo susėdusios moterys vėl visos traukia iš rankinių dezinfekcinio skysčio buteliukus. Žodžiu, rankų higienai skiriama tikrai labai daug dėmesio.
Kaukes galima dėvėti tik medicinines, tačiau nemaža dalis žmonių dėvi ir medžiagines”, – pasakojo pašnekovė.
Prabanga – 15 laipsnių temperatūra Kai pas mus, Lietuvoje, šaltas vėlyvas ruduo, Mozambike – pavasaris. „Oro temperatūra buvo apie 30 laipsnių. Vietiniai sakė, kad tai – labai šaltas pavasaris, nes paprastai tokiu metu būna apie 40 laipsnių karščio. Nuo vandenyno pūtė stiprus vėjas. Matyt, jis atnešdavo drėgmę, nes visi drabužiai buvo nuolat drėgni.
Tiesą sakant, neperkaitau, o šalta buvo dažnai… Oro uostuose, restoranuose, viešbučiuose, prabangesnių namų patalpose kondicionieriai orą šaldo iki 15 laipsnių. Tokia oro temperatūra Mozambike suprantama kaip prabangos ženklas”, – pasakojo Laura.
Uolūs krikščionys Mozambikas yra buvusi Portugalijos kolonija. Nepriklausomybę šalis iškovojo tik 1975-aisiais. Dauguma vietinių gyventojų, pasak L. Šeskės, kalba portugališkai, tik turizmo srityje dirbantieji – dar ir angliškai.
Iš Portugalijos, Brazilijos į Mozambiką atvyksta ir dauguma turistų.
„Šalyje vyraujanti religija – krikščionybė. Vietiniai yra labai religingi žmonės. Savaitgaliais pamaldos trunka net iki 4 valandų. Vestuvių, kuriose dalyvavau, vakaras taip pat pasibaigė entuziastingu Viešpaties šlovinimu.
Nors prieš tai skambėjo lietuviškos dainos, buvo šokami tradiciniai Mozambiko šokiai. Tie šokiai pasižymi didžiuliu seksualumu. Jeigu taip šoktų baltasis, – atrodytų gašliai, o kai šoka mozambikiečiai, atrodo labai natūraliai, autentiškai”, – kai kurias vestuvių detales atskleidė Laura.
Apsupti smėlynų Klaipėdietė Mozambike keturias dienas praleido vietoje, kuri vadinama Auksiniu paplūdimiu (Golden Beach). Ten vyko ir vestuvių šventė.
Auksinis paplūdimys yra apie 100 kilometrų (apie 2 val. kelio) nuo Maputu. Puikų platų kelią su tiltais ir estakadomis tik prieš 4 metus pastatė kinai.
Anksčiau vietiniai tą patį atstumą važiuodavo apie 7-8 valandas tiesiog per smėlynus. Ir dabar daugelis kelių Mozambike driekiasi tiesiog per smėlynus.
Todėl vietiniai, kurie gali, važinėja tik džipais. Tik mieste įvairesnis transportas. Maputu galima pamatyti ir vadinamųjų tuktukų, ir vienviečių keistų automobilių”, – sakė pašnekovė.
Vaikščiojo pėsčiomis Mozambiko sostinę Maputu lietuvaitė su dar keliomis draugėmis tyrinėjo vaikščiodamos pėsčiomis.
„Po miestą vaikščiojome, vadovaudamosi GPS programėle. Vietinis internetas veikia kuo puikiausiai tiek sostinėje, tiek prie vandenyno. Tereikia nusipirkti vietinę telefono kortelę su internetu, kuri kainuoja apie 20 Eur. Mūsų ryšio tinklai ten nesiekia.
Mes, šviesiaodės europietės, jautėmės visiškai saugios, niekas nenužiūrinėjo, nesikabinėjo. Tik vaikai pašnekindavo.
Kariai prie ambasados Maputu mieste, nusidriekusiame palei Maputu įlanką, pasak Lauros, prabangiausias ir gražiausias rajonas – krantinėje įsikūrusios ambasados ir kiti valstybinių įstaigų pastatai.
„Kažkur lyg buvau girdėjusi, kad ambasadų negalima fotografuoti, tačiau užsimiršusi ėmiau fotografuoti. Iš karto prisistatė kareiviai su didžiuliais automatais ir įspėjo, kad ištrinčiau nuotraukas. Jie buvo labai nustebę, kad mes, trys europietės, ir nė viena nekalbame portugališkai.
Už ambasadų mieste rikiuojasi didelių viešbučių eilė, po to – mažesni viešbutukai. Yra ir daugiabučių, kuriuose žmonės gyvena, o galiausiai kvartalas, panašus į lūšnyną.
Šalis turi ir pusiasalį, panašų į mūsų Kuršių neriją. Už jo mes važiavome prie vandenyno. Ten yra labai įspūdingas koralinis rifas. Turistai atvyksta nardyti. Man panardyti nepavyko, nes buvo labai stiprus vėjas ir didžiulės bangos, bet vanduo labai šiltas, apie 22 laipsnius.
Dar turistai Mozambike lanko nacionalinius parkus, kuriuose galima pasigrožėti įvairiausiais laukiniais Afrikos gyvūnais natūralioje gamtoje. Man į nacionalinį parką nuvykti neteko, tik su beždžionėmis susidūriau, nes jos gyvena šalia žmonių.
Ryte nubusdavau, nes jos siautėdavo ant stogo, viešbučio kambario durų pravertų palikti negalima. Viešbučio šeimininkas jas rytais maitindavo. Tai toks savotiškas šou turistams”, – pasakojo Laura.
Moterys su vaškuotais sijonais ir perukais Lietuvaitės apsilankė nacionaliniame turguje.
„Jame mozambikiečiai prekiauja savo rankdarbiais, nacionaliniais drabužiais, turistams skirtomis prekėmis. Kaip ir kitose šalyse, kuo didesnės turguje parduodamos prekės – tuo jos pigesnės, o smulkūs suvenyrai – brangesni. Akį labai traukė iš karoliukų vietoje veriami vėriniai.
Nacionalinis moterų drabužis, kurį visos dėvi, – ryškus ant klubų juosiamas sijonas. Tiksliau, audinio gabalas, į kurį moterys taip meistriškai susivynioja, kad drabužis nenukrenta. Turguje apžiūrėjusi tuos audinius iš arčiau nusistebėjau, kad jie stipriai vaškuoti ir labai standūs.
Dar vienas dalykas, kuris labai nustebino, buvo tai, kad dauguma moterų dėvi perukus. Sako, kad joms plaukai neauga. Iš pradžių negalėjau tuo patikėti, tačiau geriau įsižiūrėjusi ėmiau atskirti perukus. Sako, kad jie net pagaminti iš netikrų plaukų. Ir iš tiesų, dauguma moterų juos dėvi, derina prie aprangos stiliaus kaip kepuraites.
Buvome ir meno galerijoje. Pastebėjome, kad dažnai paveiksluose kaip taikos simbolis vaizduojamas baltas balandis. Mozambikas, kaip ir mes, patyrė labai daug prievartos, karų, o pilietinis karas ir dabar vyksta, tik politiniu lygmeniu.
Gatvėje mozambikiečiai atrodo labai atsipalaidavę, niekur neskuba. Net dirba jie tarsi šokio ritmu. Pasijutau kaip sulėtintame filme”, – dalijosi įspūdžiais Laura.
