Šiuo metu uostamiestyje yra 23 pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos (3 Savivaldybės VšĮ ir 20 privačių įstaigų), kurios aptarnauja daugiau nei 192 tūkst. asmenų. Savivaldybės įstaigose yra prisirašę 42,6 proc., privačiose – 57,4 proc. žmonių.
Atsižvelgiant į demografinių pokyčių nulemtų paslaugų poreikio vertinimą ir viešųjų konsultacijų su socialiniais partneriais rezultatus, siekiama įgyvendinti Vyriausybės numatytą priemonę dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo sukūrimo ir reglamentavimo.
Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, numatoma plėtoti šiuolaikiškus, integruotus ir į bendruomenę orientuotus savivaldybių sveikatos centrus, teikiančius bazines asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybių gyventojams.
Kuriant sveikatos centrus planuojama naudoti struktūrines pertvarkas sujungiant Savivaldybėje esančias įstaigas ar padalinius arba tinklines pertvarkas – sudarant tarpusavio bendradarbiavimo sutartis.
Sveikatos centruose turėtų būti užtikrinamas bazinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų paketas:
– pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (šeimos gydytojo komandos paslaugos, ambulatorinės paslaugos (psichikos sveikatos ir odontologinės);
– antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (gydytojų specialistų konsultacijos, geriatrinės tarnybos paslaugos, ambulatorinės fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos, ambulatorinės chirurgijos paslaugos, dienos stacionaro paslaugos);
– ilgalaikė sveikatos priežiūra (ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos stacionare, paliatyviosios pagalbos paslaugos, socialinės paslaugos);
– visuomenės sveikatos veikla.
Taip pat Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja Savivaldybės sveikatos centruose užtikrinti ir papildomą asmens sveikatos paslaugų paketą: skubiosios medicinos pagalbos paslaugas ir vidaus ligų stacionarines paslaugas.
Užtikrinus kokybiškų ir gyventojų poreikius atitinkančių ambulatorinių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, siekiama išvengti lėtinėmis ligomis sergančių asmenų sveikatos būklės pablogėjimo ir sumažinti perteklinio stacionarizavimo atvejų skaičius. Išplėtus ambulatorinių paslaugų spektrą, iki šiol tik stacionare teiktų paslaugų dalis būtų perkelta į ambulatorinę grandį, tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos mažinti stacionaro lovų skaičių, racionaliau naudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.
Numatomi pertvarkos būdai Savivaldybės viešosios įstaigos, teikiančios pirminio lygio paslaugas: VšĮ Klaipėdos miesto poliklinika, VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras bei VšĮ Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras.
Savivaldybių sveikatos centrai galėtų veikti kaip atskiri juridiniai asmenys arba bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, todėl būtų galimi 4 pirminės sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo uostamiestyje variantai.
Pirmasis variantas – nedalyvauti šioje reformos dalyje. Tuomet liktų 3 atskiros Savivaldybės VšĮ, tačiau sveikatos tinklas netobulėtų, o pokyčiai nevyktų.
Antras galimas variantas – struktūrinė ir tinklinė pertvarka. Būtų įsteigiami du Savivaldybės sveikatos centrai: VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos ir VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro pagrindais. Kitos paslaugos, tokios kaip psichikos sveikatos paslaugos, ilgalaikė sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikatos paslaugos, būtų užtikrinamos per bendradarbiavimo sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Įgyvendinus pokyčius, Savivaldybės sveikatos centrų tinklas būtų patogus miesto gyventojams, nes vienas jų būtų pietinėje miesto dalyje, kitas – šiaurinėje. Trečiasis siūlomas būdas – įsteigiamas 1 Savivaldybės sveikatos centras, sujungiant VšĮ Klaipėdos miesto polikliniką ir VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą.
O ketvirtuoju variantu siūloma struktūrinė pertvarka. Būtų įsteigiamas 1 Savivaldybės sveikatos centras, sujungiant VšĮ Klaipėdos miesto polikliniką, VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą ir VšĮ Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje nuomonės dėl palaikomo pertvarkos varianto išsiskyrė – 8 kolegijos nariai balsavo už antrąjį variantą, o 4 – už ketvirtąjį, tačiau sprendimą dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos uostamiestyje turės priimti Savivaldybės taryba.
Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformai SAM numato, jog bus skirtos Europos Sąjungos fondų investicijos (infrastruktūrai, įrangai ir specialistų perkvalifikavimui, tobulinimuisi bei pritraukimui).
Minimaliai pertvarkai galėtų būti skiriama: infrastruktūrai – 13 211,8 tūkst. Eur, įrangai – 407,0 tūkst. Eur bei naujų specialistų pritraukimui / perkvalifikavimui – 234,0 tūkst. Eur.
