Vis dėlto artėjančios sukakties nuotaiką temdo tai, kad jau keletą metų nepavyksta patvirtinti Mažosios Lietuvos regiono herbo – vieno iš regiono simbolių.
Šių metų birželio mėnesį Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 metais bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-osios metinės, bei įvertinus tai, kad šis istorinis įvykis turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai, 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais.
Vyriausybei buvo pavesta parengti renginių programą, o 2022 ir 2023 metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti.
Savo programas ruošia ir atskiros savivaldybės.
Planuose – vado palaikų sugrąžinimas Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad prieš maždaug pusantrų metų mero pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota parengti renginių planą.
„1923 metų Klaipėdos krašto prijungimas buvo koordinuotas veiksmas, kuris padarė didžiulę įtaką visos Lietuvos valstybės politikai, suverenitetui stiprinti, jūrinei valstybei ir taip toliau. Šiame kontekste darbo grupė dirba, bet iškilo tam tikrų problemų. Jau nekalbant apie pandemiją ir karantiną, laukiame tam tikrų Seimo ir Vyriausybės sprendimų. Daug kas priklausys nuo centrinės valdžios sprendimų“, – teigė šiai grupei vadovaujantis A. Cesiulis.
Kultūros ministerijai miesto Savivaldybė išsiuntė siūlomų priemonių planą su dviem papildomais punktais. Vienas jų – miestas tikisi, jog į darbo grupę, kuri bus sudaryta Vyriausybės lygmeniu, bus pakviesti ir Klaipėdos atstovai. Taip pat tikimasi, kad Vyriausybė ras būdų prisidėti prie įvairių renginių Klaipėdos mieste finansavimo.
„Esame numatę įvairių priemonių ir mieste, ir regione – konferencijų, koncertų, renginių, galbūt bus išleistas ir pašto ženklas. Bet kol kas laukiame reakcijos iš centrinės valdžios. Tikimės, kad greitu laiku bus aiškiau“, – kalbėjo A. Cesiulis.
Pasak vicemero, kaip vienas iš pagrindinių akcentų galėtų būti sukilimo rekonstrukcija dalyvaujant karinėms pajėgoms.
Dar vienas sprendžiamas klausimas – sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio įamžinimas Klaipėdoje. Vienas iš siūlymų yra pargabenti jo palaikus iš JAV ir perlaidoti Klaipėdoje.
„Šis klausimas svarstomas ir Krašto apsaugos ministerijoje. Kiek man žinoma, yra pavesta susisiekti su konsulatu Čikagoje, siekiant išsiaiškinti jo šeimos nuomonę. Savo ruožtu taip pat darome žingsnius. Jis miręs ir palaidotas Čikagoje, viename kape su žmona. Jei neklystu, yra gyva jo anūkė, kuri yra prolietuviškai nusiteikusi.
Įvairūs visuomenininkai jau keletą metų brandina planą parvežti jo palaikus į Klaipėdą. Jei tokia galimybė atsirastų, klausimas, kur juos reikėtų palaidoti. Siūliau galimą variantą palaidoti prie paminklo Skulptūrų parke, bet mane darbo grupės kolegos sukritikavo, kad ten paminklas skirtas tik žuvusiems sukilimo metu. Tačiau bet kuriuo atveju svarstome tą klausimą dar nežinodami šeimos sprendimo. Kreipiausi į Amerikos lietuvius, kurie turi ryšių su šeima, kad sužinotume nuomonę”, – pasakojo A. Cesiulis.
Vicemeras teigė, kad artėjant sukakčiai bendraujama ir su kitomis Klaipėdos krašto savivaldybėmis.
