Valdžia gali šiemet išgelbėti 1822 gyvybes. Jeigu nebus imtasi papildomų priemonių, iki metų pabaigos mirčių skaičius išaugs iki 3700. Nuo metų pradžios iki lapkričio Lietuva jau prarado 6739 gyvybes.
Surėmus valdžios pečius sveikatos srityje ir pasitelkus kitose Europos šalyse pasiteisinusias priemones, šių metų mirčių statistika siektų 8617, nieko nekeičiant – 10 500. Tokias išvadas padarė Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertai Romualdas Buivydas ir Gediminas Černiauskas, tyrinėję mirčių Lietuvoje statistiką.
Europos statistikos duomenimis, Baltijos jūros valstybėse Danijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje mirčių skaičius neauga. Jeigu pavyktų perimti šią tendenciją, būtų sustabdytas mirčių augimas.
„Nuo praėjusių metų kovo valdžia deklaruoja kovą su Covid-19 pandemija, dėl to kitoms ligoms neskiriama pakankamai dėmesio, – teigia R. Buivydas ir G. Černiauskas. – Blaškantis tarp dviejų „frontų“, nepavyksta suvaldyti nei COVID‘o, nei mirčių. Atsisakius ligoninių uždarymo „reformų“, būtų sudarytos sąlygos medikams susitekti ties darbais ir visas jėgas skirti ligoniams.“
Ekspertų nuomone, prasminga išnaudoti „Galimybių pasą“, kad tai būtų ne tik leidimas patekti į parduotuvę ar restoraną, bet ir padėtų atsekti užkrato kelią bei informuotų gyventojus apie saugias elgsenos priemones.
Nuo COVID-19 pandemijos pradžios iki 2021 m. spalio vidurio Lietuvoje išaugo mirčių skaičius. Pagal prarastas gyvybes, skaičiuojant milijonui gyventojų nuo pandemijos pradžios, Lietuva Europoje užima antrą vietą nuo galo. Mirčių lyderio pozicija atitenka Bulgarijai (5757), antroje vietoje – Lietuva (3964), trečioje – Lenkija (3699). Praėjusį mėnesį Lietuva buvo mirčių Europoje lyderių trejetuke. Šį mėnesį „pakilome“ į antrą vietą.
Ramunė Sakalauskaitė, Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas
Šaltinis: Nyksciai
