Vilniaus oro uosto aerodrome tris metus intensyviai vykdytas didžiausias oro uosto istorijoje infrastruktūros rekonstrukcijos projektas – juda pabaigos link. Numatoma, kad rekonstrukcija baigsis šių metų pabaigoje. Atlikus visus rangos darbus, iš kurių svarbiausi yra naujo šiaurinio perono rekonstrukcija ir riedėjimo tako F pratęsimas – išaugs orlaivių eismo valdymo efektyvumas perone, bus mažinamas CO2 ir kietųjų dalelių emisijų kiekis, trauksis ir bendras elektros energijos suvartojimas oro uosto reikmėms.
Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas Dainius Čiuplys teigia, kad tvarių sprendimų diegimas atliekant svarbius infrastruktūros atnaujinimo darbus yra vienas prioritetų.
„Atsakinga ir tvari plėtra yra tai, kuo vadovaujamės jau ne vienerius metus, todėl tikime, kad modernios infrastruktūros pagalba norimą proveržį tvarumo srityje ir reikšmingą CO2 emisijų sumažinimą pasieksime gerokai greičiau nei buvo iškelti tikslai Europos oro uostų mastu programoje „Net Zero”“, – sako D. Čiuplys.
Vilniaus oro uosto aerodromo rekonstrukcijos projekto bendra vertė yra daugiau nei 36 mln. Eurų (be PVM). Apie 40 proc. visų programos darbų finansuojama iš Europos Sąjungos fondų investicijų. Didžiąją dalį rangos darbų atliko rangos bendrovė „Kauno tiltai“, kitą dalį rekonstrukcijos programos darbų atliko kompanija „Fegda”.
Kas atlikta: esminiai aplinkosaugos darbai
Viena svarbiausių visos VIlniaus oro uosto aerodromo rekonstrukcijos dalių – naujojo šiaurinio perono įrengimas. Šiaurinėje dalyje esančiame perone įrengta nauja asfalto danga, stovėjimo vietų ženklinimas, stebėjimo sistema, įdiegtas taupus apšvietimas bei efektyvesnis paviršinių nuotekų surinkimas. Atnaujinus šiaurinį peroną ir įrengus naujas asfalto dangas, padidės orlaivių manevringumo sauga, kartu sumažinant triukšmo taršą, orlaivių CO2 ir kietųjų dalelių emisiją.
Didelę įtaką ne tik operacijų efektyvumui, saugumui, bet ir CO2 emisijų mažinimui turės ir F riedėjimo tako rekonstrukcija bei jo pratęsimas lygiagrečiai kilimo-tūpimo takui, kuris sudarys sąlygas orlaiviams greičiau pasiekti reikiamą vietą perone.
Skaičiuojama, kad vien apšvietimo sistemos modernizavimas aerodrome leis sutaupyti apie 20 proc. elektros energijos. Įvairiose perono vietose buvo įdiegti specializuoti, požeminiai orlaivių elektros maitinimo įrenginiai (GPU), kurie taip pat leis mažinti orlaivį aptarnaujančio transporto poreikį ir tuo pačiu jų išmetamą CO2 kiekį.
Jau 2022 metais planuojama orlaivių nuledinimo nuotekų perdirbimo gamyklos statyba, kuriai reikalingi techniniai sprendiniai taip pat jau beveik atlikti. Planuojama, kad ateityje panaudotos orlaivių nuledinimo medžiagos (surinktas skystis) bus surenkamos ir perdirbamos.
Rekonstravus pietinėje oro uosto dalyje esančius du orlaivių riedėjimo takus, sukūrus lygiagretų riedėjimo taką šalia jau esamo kilimo-tūpimo tako – tiek orlaivių riedėjimo kelias, tiek išmetami CO2 kiekiai mažės maždaug perpus.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
