Išvažiavus apie 12 val. į Lėbartų kapines atrodė turėtum patekti į patį judėjimo piką. Ne taip seniai būdavo didžiulė problema tądien nuvažiuoti į kapines. Viešajame transporte žmonės kalbėdavo ant durų, ilgai tekdavo stovėti kamščiuose. Pirmadienį nieko tokio bent jau iki 15 val. nebuvo. Stotelėse autobusų laukė tik vienas kitas žmogus, šie važiavo vienas po kito ir tikrai nepilni. Pačiose kapinėse gal daugiau kiek žmonių nei paprastą dieną, bet tikrai nedaug.
Lėbartų kapinėse buvo ir karo policijos atstovai iš Klaipėdos įgulos. Jie sakė esą paskirti padėti policijai palaikyti viešąją tvarką. Budėti pradėjo pirmadienį nuo 10 valandos, iki 13 valandos jokių incidentų nebuvo, visi žmonės elgėsi itin tvarkingai. Tikrieji policininkai laikėsi subordinacijos ir su žiniasklaidos atstovais į kalbas nesileido.
Ponas Vytautas Lėbartų kapinėse lankė uošvių kapą. Pats yra kilęs iš Aukštaitijos, tai dar ir ten reikės nuvažiuoti. Vyras pasidžiaugė, kad šiemet turi galimybę tai padaryti, nes ne visada gali. Pernai, pavyzdžiui, negalėjo, nes yra jūreivis ir kaip tik tuo metu buvo jūroje. „Nustebau, koks geras šiemet susisiekimas. Labai gerai viskas suorganizuota. Važiuoti su savo mašina net nebandžiau, maniau, kad bus kamščiai. Atvažiavau su miesto autobusu. Važinėja labai gerai, vos ne kas penkias minutes. Ir žiūriu – nėra labai ir tų kamščių. Gal todėl, kad vis dėlto yra keturios dienos, žmonės pasiskirsto”, – svarstė jūreivis.
„Šiemet lapkričio 1-oji nuo kitų skiriasi labai geru oru. Jau ne pirmi metais Visų Šventųjų dieną kapinėse žmonių būna mažiau, daugiau jų ateina spalio 30-31 d. Sekmadienį dvigubai daugiau lankytojų buvo nei šiandien. Visa automobilių stovėjimo aikštelė buvo užkišta mašinomis. Gal kad prašoma žmonių važiuoti į kapines anksčiau, jie taip ir daro. Ir pernai ne lapkričio 1 dieną žmonių buvo nemažai, nors ir ragino neiti. Vis tiek žmonės ėjo į kapines ir eis, nebent visa karta pasikeistų arba visus kapus plytomis uždėtų, tada gal ir mažiau eitų. Gal mūsų anūkai mažiau bevaikščios, kai viskas plytomis bus uždėta, bet tradicijos yra tradicijos”, – sakė prie Lėbartų kapinių gėlėmis prekiaujanti ponia Regina.
Uošvius Lėbartų kapinėse pirmadienį per pietus lankė ir ponas Valerijus su žmona. Jie atvažiavo net iš Lentvario ir tą pačią dieną grįš namo, o pakeliui dar užsuk ir į kapines Lentvaryje, kur palaidota vyro mama. Kapus jie lanko kiekvienais metais, tik pernai, pasak žmonos, kai buvo prašoma žmonių susilaikyti, nevažiuoti į kapines dėl pandemijos, nevyko ir jie.
Klaipėdietis Paulius, rankose laikantis vazonėlį su viržiais, sakė, kad į kapines ateina po ilgos pertraukos. Būdavo užsienyje ir negalėdavo atvykti. Pandemija jo negąsdina, kaukė nedėvėjo, lankė savo močiutės kapą. „Šiais metais yra proga, tai pagaliau atradau galimybę atvažiuoti. Dabar močiutę, o dar reikės ir kelis kitus kapus aplankyti. Darysime tokį žygį. Atvažiavome su šeima savo transportu. Kamščių, žinokite, nebuvo, gražiai važiavome, ir aikštelėje nėra jokios spūsties. Nežinau, gal mama apskaičiavo laiką, bet mes atsikėlėme, nusiprausėme, pavalgėme ir išvažiavome. Nieko specialiai nesiruošėme”, – pasakojo Paulius.
Pakalbinome ir 7 metukų Danielių, kuris į klausimus atsakinėjo vis žvilgčiodamas į mamą. „Atvažiavau į kapines, nes šiandien mirusiųjų šventė. Lankysiu senelius, močiutes. Paskui dar kažkur važiuosiu. Man smagu su tėveliais, nenorėjau namuose pasilikti. Man čia gražu, patinka, kad dega žvakutės”, – prisipažino Danielius.
