„Žinomas Europos intelektualas Ivanas Krastevas, liberalių strategijų centro (Bulgarija) pirmininkas, nuolatinis Humanitarinių mokslų instituto Vienoje bendradarbis, savo interviu „Le Figaro“ dalijasi mintimis apie Europą ir „naują pasaulį“ atsiradusį po Covid“.
Covid krizės metu stojo bendras paralyžius ir turėjome atsidėti kovai su virusu. Mes niekaip negalėjome suprasti, kas vyksta žmonių galvose. Ir staiga žmonės suprato, kad tarpusavio priklausomybė gali būti milžiniško nesaugumo šaltinis, ir suvokė viso to spaudimą tiekimo grandinėms. Trumpai tariant, mes atradome pasaulį, kuris yra daug labiau pažeidžiamas, nei manėme “, – sako Ivanas Krastevas.
„Europiečiai patyrė daugybę sukrėtimų, pirmiausiai dėl to, kad pamatė kokie jie yra izoliuoti pasaulyje: Amerika staiga atsitraukė, kinai pradėjo elgtis daug agresyviau Europos Sąjungos atžvilgiu, nei tikėtasi, o vėliau dviejų mėnesių eigoje, pradedant nuo 2020 m. kovo, ji praktiškai nustojo egzistavusi!
Visos šalys uždarė savo sienas. Žodžiu, nebeliko daugiau nei sąjungos, nei tarpusavio sąveikos. Tačiau žmonės suprato, kad irgi tai negali suveikti, nes „Covid“ atskleidė ekonomines nacionalizmo ribas “.
Bideno administracijos žinutė atrodo taip: „Mes norime būti vertinami pagal mūsų Kinijos politiką. Tai didžiulė staigmena europiečiams, nes jei amerikiečiai mano, kad konkurencija su Pekinu yra didi tema, tai naujasis Šaltasis karas nėra kažkas, kur europiečiai jaučiasi esą jo dalimi, kaip rodo Europos užsienio reikalų tarybos tyrimas.
Europiečiai taip pat nesupranta, kad jei prasidės šaltasis karas, tai Indijos-Ramiojo vandenyno regione mes nebebusime centre, kaip SSRS laikais. Mes būsime antraeiliai sąjungininkai, pagrindiniai bus japonai ir australai“, – teigia autorius.
„Amerikiečiai bando pasakyti Europai, kad pasaulis pasikeitė. Atėjus Bidenui bandėme apsimesti, kad senasis pasaulis vėl sugrįžo. Mums sunku suprasti, ar esame svarbūs amerikiečiams, nes kai kuriuos dalykus, kurie mūsų manymu yra mūsų stipriosios pusės – jie niekina.
Mes, pavyzdžiui, sakėme, kad technologijų požiūriu mes ketiname reguliuoti bendrą erdvę. Tačiau amerikiečiai sako, kad nebus jokios bendros technologinės erdvės! Jie mano, kad bus Amerikos zona, Kinijos zona ir technologijų siena. Dirbti dviejose zonose taps neįmanoma, iškils problemų dėl standartų, o rusai prisijungs prie Kinijos zonos … “, – analizuoja Krastevas.
Vokietija yra šalis, neturinti užsienio politikos. Dabar, kai jie tiki, kad turi strateginį susitarimą su Bidenu, nesu tikras, kad jie visiškai supranta šio sandorio pobūdį“, – sako Krastevas. Tai gali sukurti įtampą. Vokiečiai pamanė, kad „Nord Stream 2“ gavo „nemokamai“.
Tačiau amerikiečiai galvoja kitaip. Jų nuolaida „Nord Stream 2“ atžvilgiu, atsiėjo gana brangiai: Kongresas buvo prieš, Lenkija jautėsi išduota. Baltijos šalims tai irgi nepatiko, ir tai apsunkina situaciją Ukrainoje. Todėl Bidenas tikisi, kad vokiečiai išspręs Rusijos problemą, susitvarkys su Europos išorės saugumu ir taip pat išspręs klausimą dėl paramos Kinijai.
Vokietijai tai nėra lengva, atsižvelgiant į jos ekonominę priklausomybę nuo Kinijos. Norint pakeisti situaciją, reikės daug politinės valios. Tuo tarpu turime naują vokiečių valdžios komandą, neturinčią užsienio politikos patirties.
„Vykstantys dalykai Centrinėje Europoje, yra daug įvairesni ir sudėtingesni, nei priimta kalbėti. Viktoras Orbanas turi labai autoritarinių polinkių ir yra sukaupęs daug galios. Bet svarbiausia, kad Orbanas yra politikas, linkęs rizikuoti. Jis įsitikinęs, kad JAV ir Europa juda neteisinga politine ir socialine kryptimi, todėl nusprendė, kad Vengrija makiavelišku būdu gali tapti Kinijos ekonominės ekspansijos Europoje retransliatorė.
Tačiau realybė yra tokia, jog savo veiksmais jis pasiekė to, kad opozicija susibūrė prieš jį. Esant 50/50 apklausų duomenimis, jis gali prarasti galią, juolab kad tokio politinio „grožio“ tipas blogai pasiduoda senatvei. Tai neturi nieko bendro su Putino režimu “, – rašo I. Krastevas.
„Prie viso to, Bibi Netanyahu yra sektinas pavyzdys Centrinės Europos nacionalistiniams režimams; Izraelis yra utopija, kurios jie norėtų pasiekti: maža, kariškai galinga šalis, atliekanti vaidmenį, kuris yra gerokai didesnis už šalies dydį.
Ji taip pat yra vienintelė šalis, kuri sustabdė demografinį nuosmukį ir padarė didelę ekonominę pažangą, ypač technologijų srityje. Ir tai taip pat šalis, turinti etninį požiūrį į valstybę, kuri tuo pat metu yra demokratinės šeimos dalis “, – pastebi ekspertas.
Komentuodamas neseniai politologės Fionos Hill pateiktą komentarą, kad buvo tikimasi, jog Rusija laikysis Vakarų Europos gyvenimo būdo, tačiau vietoje to Vakarai rusifikuojasi, Ivanas Krastevas atsakė: „Rusijos ir Europos santykių problema yra ta, kad abi pusės mato kitą kaip mirštančią galią.Bet kas norės tartis su silpstančiu žaidėju? Palauksime kol jis dar labiau nusilps!
Putinas jau galvoja apie epochą po Putino, ir galima tikėtis, kad jis iš anksto stengsis išspręsti pagrindines galimas problemas, konkrečiai išspręsti Ukrainos problemą. Taip pat manau, kad Trumpas klydo planuodamas atskirti Rusiją nuo Kinijos. Mes, žinoma, esame arčiau rusų, tačiau todėl jie mus ir laiko kultūrine grėsme. Su kinais paprasčiau, joks rusas nenori tapti kinu!
Be to, jų sąjunga yra sudėtingesnė, nei paprastai svarstoma. Kai pasakome rusams, kad jie bus jaunesni Pekino partneriai, jie atsako, kad santykiai bus tokie patys kaip ir Prancūzijos bei Vokietijos poros, nes Kinija nėra pasirengusi strategiškai planuoti savo galios, o jie yra pasirengę …
Rusija, pirmiausiai turi vidinių problemų. Ji neturi visuomenės pasitikėjimo vakcina ir jos ekonomika neklesti. Fiona Hill yra teisi dėl to, kad per trumpalaikėje perspektyvoje pavojus iš Rusijos yra didesnis nei iš Kinijos. Kinai mano, kad laikas dirba jų naudai. Rusai taip nemano “.
Šaltinis:Infa
