Daugiau nei prieš 20 metų nutukimas buvo oficialiai pripažintas lėtine liga, o šiandien jis vadinamas pasaulinio masto epidemija: juo sergančiųjų skaičius per 4 dešimtmečius patrigubėjo ir nuolat auga – prognozuojama, kad dar 2030-iais nutukimas gali būti diagnozuojamas kas 5 pasaulio gyventojui. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Dietologijos ir nutukimo gydymo centro gydytoja dietologė Rasa Razgūnaitė sako, kad nutukimą lemia gerokai daugiau nei tik dvi priežastys, plačiai aptarinėjamos visuomenėje.
„Negalima teigti, kad nutukimą lemia tik dvi pagrindinės priežastys – suvartojamas per didelis kalorijų kiekis, renkantis daug riebalų ar cukraus turintį maistą ir per mažas fizinis aktyvumas. Nutukimą, kaip ir kitas lėtines ligas, lemia daugelis veiksnių: žmogaus genetika, turimos gretutinės ligos, vartojami medikamentai, psichologiniai aspektai bei socialiniai, kultūriniai ir aplinkos veiksniai“, – pasakoja R. Razgūnaitė.
Gydytoja priduria, kad nutukimą skatinti gali ir blogas darbo-miego režimas, jeigu žmogus miega mažiau nei 6-8 valandas per parą, organizme atsiranda leptino (sotumo hormono) ir grelino (alkio hormono) disbalansas. Tai lemia išaugusi norą užkandžiauti, pasimėgauti saldumynais ir rinktis sveikatai nepalankų maistą.
„Didelį vaidmenį atlieka ir neigiamos ar itin intensyvios žmogaus emocijos: nerimas, patiriamas stresas ir įtampa. Išgyvendami šiuos jausmus, norime patirti malonumą, atsipalaiduoti, pasilepinti po sunkios dienos: tada pasireiškia emocinis alkis, neturintis nieko bendro su fiziniu alkiu, o maistas tampa emocijų numalšinimo priemone“, – aiškina Kauno „Kardiolitos klinikų“ dietologė.
Vaikai irgi serga nutukimu
R. Razgūnaitės teigimu, jeigu suaugusio žmogaus kūno masės indeksas (KMI) viršija 25 kg/m2, jam nustatoma perteklinė kūno masė (antsvoris), jeigu šis rodiklis yra lygus ar viršija 30 kg/m2, jam diagnozuojamas nutukimas.
„Žmonės klaidingai mano, kad su šiomis problemomis susiduria tik suaugusieji, tačiau antsvorį nustatyti ar diagnozuoti nutukimą galima ir vaikams, atsižvelgiant į jų amžių ir lytį bei dvimates (svorio pagal ūgį) kreives. Jeigu svorio ir ūgio rodiklis yra didesnis arba lygus 90-am procentiliui ir mažesnis nei 97-as procentilis, vaikui yra nustatomas antsvoris, jeigu lygus ar didesnis nei 97-as procentilis – nutukimas“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja dietologė.
Nutukimo keliami pavojai ir gydymo svarba
Kauno „Kardiolitos klinikų“ Dietologijos ir nutukimo gydymo centro gydytoja teigia, kad nutukimas neigiamai veikia daugelį organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių, kuri vis dar yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, judamojo-atraminio aparato, kvėpavimo, virškinamojo trakto, endokrininę ir reprodukcinę.
„Nutukimas turi labai didelę įtaką COVID-19 infekcijos ligos eigai ir jos baigtims: nutukimas siejamas su išaugusiu mirštamumu nuo COVID-19 ir laikomas sunkios formos bei pasireiškiančių komplikacijų rizikos veiksniu. Nutukimu sergantiems žmonėms dažnai pasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimai, o tai sumažina atsparumą COVID-19 sukeliančiam virusui“, – sako R. Razgūnaitė.
Gydytoja dietologė akcentuoja, kad kovojant su nutukimu, palengvinama cukrinio diabeto, nealkoholinio kepenų suriebėjimo, gastroezofaginio refliukso, aukšto kraujospūdžio, podagros, miego sutrikimų, onkologinių ligų, policistinių kiaušidžių sindromo, menstruacijų sutrikimo, nevaisingumo ligų eiga ir baigtys.
„Vaikai, kuriems yra diagnozuotas nutukimas, patiria kvėpavimo sutrikimus, susiduria su padidėjusia lūžių, hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo ankstyvame amžiuje rizika, jų organizme vystosi atsparumas insulinui, neigiamai veikiama jų psichikos sveikata. Vaikams diagnozuotas nutukimas yra susijęs su didesne ankstyvos mirties ir negalios tikimybe suaugus“, – įspėja R. Razgūnaitė.
Dažniausios žmonių klaidos ir jų padariniai
Gydytojos teigimu, blogiausia, kad stengdamiesi atsikratyti antsvorio žmonės sau išsikelia nerealius tikslus, o jiems pasiekti pasitelkia drastiškas priemones, kurios sukelia itin didelę žalą organizmui. Viso to galima būtų išvengti, jeigu žmonės svorį mažintų vadovaudamiesi gydytojo dietologo rekomendacijomis.
„Griežtos dietos, kurias sudaro tik keli maisto produktai ar skysčiai, išprovokuoja organizmui būtiniausių makroelementų trūkumą. Dėl tokių dietų ima trūkti baltymų, kurie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga, atsakinga už gyvybiškai svarbių organų ir raumenų veiklą bei žaizdų gijimą, riebalų, kurie svarbūs riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimui, hormonų veiklai bei angliavandenių, kurie atsakingi už pastovaus energijos lygio palaikymą ir tinkamą smegenų vystymąsi, jų veiklą“, – teigia R. Razgūnaitė.
Yra žmonių, kurie sąmoningai praleidžia valgius, dėl to jų porcijos būna gerokai didesnės nei įprastos, jeigu būtų laikomasi 3-5 valgių per dieną režimo. Tai iššaukia medžiagų apykaitos lėtėjimą: organizmas aptingsta ir kiekvieną suvalgytą kąsnį pradeda kaupti savyje, nes nežino kada bus aprūpintas reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
„Kiti asmenys svorio metimui pasitelkia kardiopratimus, alinančias, didelio intensyvumo treniruotes prieš tai nepasitarę su specialistu ir neturėdami tinkamo fizinio pasirengimo. Intensyviai sportuojant ir laikantis mažo kaloringumo dietų, organizmas gali kaupti riebalus ir deginti baltymus, dėl to sulėtėja medžiagų apykaita ir svorio metimas tampa dar sunkesnis. Mankštinimasis apsirengus kelis megztinius, siekiant daugiau išprakaituoti, taip pat neduoda tinkamų rezultatų: keli papildomi kilogramai nukrenta netenkamo vandens sąskaita, su kuriuo kartu pasišalina ir organizmui būtini elektrolitai bei mineralai“, – pasakoja gydytoja dietologė.
Chirurginis nutukimo gydymas
Bariatrinė (nutukimo) chirurgija pasitelkiama tada, kai svorio korekcijai didelės teigiamos įtakos neturi sveikatai palankios mitybos ir fizinio aktyvumo ilgalaikis taikymas ar medikamentinis gydymas. Chirurginį būdą taikyti siūloma ir atsižvelgiant į asmens KMI: jeigu jis yra didesnis nei 35 kg/m2, kai turima gretutinių ligų ir didesnis nei 40 kg/m2, jeigu neturima gretutinių ligų.
„Gydant nutukimą chirurginiu būdu „Kardiolitos klinikose“ dažniausiai atliekama laparoskopinė skrandžio apylankos ir laparoskopinė pakraštinės skrandžio rezekcijos operacijos. Jų metu yra sumažinamas skrandžio tūris, dėl to pacientas suvalgo mažesnį kiekį maisto, greičiau pasijaučia sotus. Po bariatrinių operacijų stebimas ženklus gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, hipertenzija, nevaisingumas, sąnarių ligų sukeliamų būklių pagerėjimas“, – sako R. Razgūnaitė.
Gydytoja sako, kad minėtos operacijos yra atliekamos visam gyvenimui, tačiau pasiekiami rezultatai ir jų išlaikymas priklauso nuo pacientų. Pirmaisiais metais po operacijos žmogus gali netekti net apie 50 proc. buvusio kūno svorio, tačiau rezultatams išlaikyti ir gerai savijautai užtikrinti svarbus sveikatai palankus mitybos ir maitinimosi režimas, fizinis aktyvumas, papildomų reikalingų vitaminų ir mineralų vartojimas.
„Bariatrinės operacijos neatliekamos, jeigu asmuo serga uždegiminėmis, lėtinėmis, virškinimo trakto ligomis, pavyzdžiui, opalige, sunkiu ezofagitu, Krono liga, kepenų ciroze, lėtiniu pankreatitu. Asmenims, turintiems kontraindikacijų šiai operacijai atlikti, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dietologą ir jam padedant ugdyti sveikus gyvenimo įpročius ir taip mažinti svorį“, – priduria „Kardiolitos klinikų“ gydytoja dietologė Rasa Razgūnaitė.
