Leisti laisvalaikį žiūrint televizorių ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, naudojant nūdienos technologijas galima gauti stiprių įspūdžių kasdien, tačiau ar šis laikas prasmingas? Šiuolaikinių, populiarių pramogų yra daug, o ar jos kam tebėra naujiena?.. Garsas, vaizdas, be abejo, paveikia, bet kur kas labiau mus stebina paprasti, tradiciniai, o kartais jau į užmarštį keliaujantys etnografiniai dalykai. Gera nuotaika, gyvas bendravimas, savo istorijos ir kultūros pažinimas šiandien mums tikra pramoga. Apie tai pasakoja, savo autentiškas etnopramogas įkūręs klaipėdietis Jonas Kavaliauskas, kuris šiandien atpažįstamas, kaip muzikantas, renginių vedėjas, organizatorius, švenčių siela.
Niekais užsiiminėja?
,,Veiklos pradžioje, kai pasirodydavau šventėse, jautriau reaguodavau į save nukreiptus žvilgsnius, gal kas šnibždėdavosi, ar replikuodavo neva, toks tvirtas vyras, o tokiais niekais užsiiminėja. Juk mėtytis lazdomis, žaisti su virvėmis, gaminti muzikos instrumentą iš žolės ar šiaudelio, lyg ir nelabai solidi veikla“, – dalijosi savo patirtimi Jonas Kavaliauskas. Jo paslaugų labai reikia vasarą miestų ar šeimos šventėse, vaikų, suaugusiųjų, ar šeimų vasaros stovyklose, o rudenį, žiemą – edukacijos noriai užsakomos į mokyklas. Jonas Kavaliauskas prasitarė, jog jis yra „Tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionato“, vykstančio prie Eketės piliakalnio sumanytojas ir organizatorius, šokinėjimo vienu kojūku ir kas išvaikščios ilgiausiai kojūkais rekordo siekimo sumanytojas. Visa tai ir yra etnopramogos, kurios užgimė ne kaip verslas, o kaip idėja supažindinti visuomenę su mūsų autentiška praeitimi, tradicijomis, kultūra.
Edukacinės programos moksleiviams
Daugelis verslų Lietuvoje kuriasi iš vizijos tam tikro problemos sprendimo, jie atsiranda bandymų keliu, o vadovų, jų įkūrėjų išsilavinimas nebūtinai sutampa su vystoma veikla. O štai Jonui stačia galva pasinerti į etnopramogas pavyko natūraliai. Jo veikla labai susijusi su baigtomis teatro ir renginių režisūros, folkloro studijomis. Anot jo, šventės – tai puiki vieta atskleisti savo idėją, sudominti žmones tuo, kas greitai bus užmarštyje. Džiugiausia Jonui, kai bendruomenė palaiko, šventėje žmonės linksmi, įsitraukę į veiklas, džiaugiasi. ,,Nesvarbu, kokia bebūtų situacija ar koks užmokestis, visada savo darbą stengiuosi atlikti vienodai gerai. Mano edukacinėse programose gausu tradicinių liaudies žaidimų, labai domiuosi jėgos žaidimais, aktyviomis fizinėmis rungtimis, supažindinu žmones su senaisiais muzikos instrumentais“, – atviravo etnografinių renginių vedėjas.
Kiškėnų kaime dirbtuvėlės
,,Lietuvos folkloru domiuosi seniai – patinka liaudies dainos, muzika,vadovauju meno kolektyvams, o labiausiai traukia senieji mūsų krašto judrieji, jėgos žaidimai. Visada vesdavau renginius, miestų šventes, o į mokyklas įžengiau gerokai vėliau, tik atsiradus kultūros pasui, gal 2018-aisiais. Pradėjau vesti edukacines programas mokyklose, tai buvo nauja patirtis, teko prisitaikyti prie naujos situacijos, pajutau, kad mano edukacinės programos patinka ne tik vaikams, bet ir mokytojams, tėveliams, visa tai pamažu tapo pagrindine veikla“, – atviravo Jonas. .Jis pasakojo, kad Klaipėdos raj. Kiškėnų kaimo dirbtuvėlėse gimsta švenčių atributika, įvairūs rakandai jėgos rungtims, gaminami kojūkai, antram gyvenimui prikeliami senoviniai buities daiktai: vežimų ratai, lankas, vežimo ienos, pavalkai ir kt., čia padirbami senieji muzikos instrumentai. Aktyviesiems žaidimams reikia ir lazdų – jos dirbtuvėlėse paruošiamos šventei – ilgos, plonos, storos. Šventes Jonas Kavaliauskas veda visoje Lietuvoje, o į jas atvyksta – ne tuščiomis. Lauko renginiams gal pusę tonos rakandų jis prisikrauna į specialiai etnopramogoms pritaikytą automobilio priekabėlę. Kaip ir daugelį paslaugas teikiančių asmenų, labai apribojo jo veiklą karantinas. Buvo laikas, kuomet mokyklos nepriėmė svečių, miestų šventės nevyko. Dabar pavyksta po truputį atsigauti iš sąstingio, ,,darosi vis linksmiau“, – šmaikštauja pašnekovas.
Etnopramogos: įžvelgti pramogą kasdien
Jono Kavaliauskosėkmingo verslo paslaptis yra gera idėja ir tikėjimas tuo, ką darai, nepasidavimas abejonėms. ,,Etnopramogų, labai nenorėčiau pavadinti verslu, tai yra gyvenimo būdas, idėja – supažindinti žmones su senąja mūsų tautos kultūra, tradicijomis, liaudies žaidimais, o vėliau, iš viso to jau gimsta verslas, tam tikra paslauga. Paprasti, kasdieniai dalykai, tradicijos ir liaudies kultūra taip pat gali dominti, stebinti, džiuginti, suburti, – akcentuoja etnopramogų įkūrėjas. Jo nuomone modernios technologijos, garsas ir vaizdas traukia, tačiau pastaruoju metu žmonės renkasi tai, kas paprasta, būdinga mūsų kraštui, atėję iš senelių, tėvų patirties. Paprasti dalykai irgi gali būti patrauklūs, reikalingi, stebinantys.
Kaip sudalyvauti Jono renginyje?
Pagal šios dienos švietimo aktualijas, laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją. Kultūros bei Švietimo mokslo ir sporto ministerijų iniciatyva yra suteikta galimybė kiekvienam moksleiviui gauti Kultūros pasą. Kultūros pasas – tai priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas.
Kultūros pasui įgyvendinti kiekvienais kalendoriniais metais vienam mokiniui skiriama 15 eurų, kurie panaudojami kultūros paso paslaugoms finansuoti.
Priklausomai nuo amžiaus grupės mokinys kultūros ir meno paslaugomis pasinaudoja dalyvaudamas kartu su grupe / klase. 9–12 klasių mokiniai nuo 2020 m. sausio 1 d. paslaugomis galės pasinaudoti dalyvaudamas ir individualiai.
Galimas pasirenkamų paslaugų spektras per metus priklauso nuo paslaugos kainos.
https://kulturospasas.emokykla.lt/renginiai/renginys/1687
Nuo 2019 m. kultūros pasas skirtas visiems Lietuvos mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo (išskyrus suaugusiųjų bendrojo ugdymo), ir kiekvienam mokiniui skiriama 15 eurų kalendoriniams metams.
Kultūros paso paslaugų rinkinys, kuris sudarytas iš nustatytus kriterijus atitinkančių kultūros ir meno paslaugų, skirtų kultūros paso tikslams įgyvendinti, mokykloms, mokytojams ir mokiniams skelbiamas interneto svetainėje.
KULTŪROS PASO LAUKIAMAS REZULTATAS
MOKINIUI:
- skatinamas kultūrinis mokinių sąmoningumas, ugdomos kūrybingos asmenybės, stiprinamos bendrosios meninės / kultūrinės kompetencijos, reikalingos savarankiškai ir aktyviai dalyvauti meninėje kūryboje ir šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime;
- formuojami mokinių kultūros vartojimo įpročiai bei stiprinamos mokinių nuostatos, kad kultūros vartojimas yra prasminga veikla;
- mokinių patirtis, įgyta dalyvaujant kultūriniuose renginiuose ir (ar) kultūrinės edukacijos užsiėmimuose, padeda jiems ugdymosi procesuose.
KULTŪROS IR MENO ĮSTAIGOMS:
- skatinama siekti aukštesnės paslaugų kokybės;
- padidėja kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų vartotojų skaičius;
- išauga kultūros ir meno įstaigų įsitraukimas į mokinių kultūrinį ugdymą(si).
VISUOMENEI:
- stiprinama visuomenės kultūrinė tapatybė ir bendruomeniškumas;
- stiprinamas visuomenės kūrybingumas ir kritinis mąstymas;
- plečiamas visuomenės narių, kurie rinksis aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugas, ratas.
Kultūros pasą iniciavo ir įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
https://www.facebook.com/Etnopramogos-110211917418029
Tekstą parengė www.musuzinios.lt
