Spalio 7-ąją minint Krašto apsaugos dieną, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad dinamiškoje ir kintančioje saugumo aplinkoje svarbus nuolatinis tobulėjimas ir gebėjimas prisitaikyti. Pasak ministro, siekis subalansuoti atsaką tiek į karines, tiek į nekarines grėsmes diktuoja naujus artimiausio laikotarpio krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus.
„Pastarųjų metų įvykiai – tiek pandemija, tiek nelegalių migrantų krizė – testuoja valstybės institucijų gebėjimus ir piliečių atsparumą. Krašto apsaugos sistema ir kariuomenė šių įvykių kontekste irgi patiria papildomų iššūkių. Teikiame visapusišką pagalbą kitoms institucijoms, atsakant į joms kylančius iššūkius, tačiau išorės grėsmės niekur nedingo, turime išlikti budrūs ir pasirengę į jas reaguoti”, – sako A. Anušauskas.
Ministras teigia, kad krašto apsaugos sistemos pagrindinis dėmesys artėjančiais metais ir toliau bus skiriamas kariuomenės plėtrai, prioritetą teikiant sausumos pajėgumų vystymui, kariuomenės personalo komplektavimui, infrastruktūros nacionalinėms ir sąjungininkų pajėgoms kūrimui. Taip pat bus tęsiamas aktyvus darbas NATO ir bendradarbiavimas su sąjungininkais, siekiant užtikrinti sąjungininkų, ypač JAV, buvimą regione ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimą.
Kaip vieną reikšmingiausių krašto apsaugos sistemos veiklos prioritetų ministras A. Anušauskas įvardija valstybės ir visuomenės atsparumą.
„Turime labiau atsigręžti į visuomenę. Patiriant nuolatinį propagandos ir dezinformacijos srautą, skverbiantis nesaugioms technologijoms ir intensyvėjant hibridinėms bei kibernetinėms atakoms, visuomenės atsparumas yra pirmoji fronto linija”, – sako ministras.
Krašto apsaugos ministeriją A. Anušauskas mato kaip vieną iš pagrindinių institucijų, galinčių svariai prisidėti prie visuotinės gynybos principo įtvirtinimo.
„Šiuo metu rengiami dokumentai – Nacionalinio saugumo strategija, Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija ir Valstybės gynybos planas – sudarys visumą nuostatų, kurios įtvirtina ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės bei piliečių pasirengimą atremti ir ginkluotą agresiją, ir nekarines grėsmes“, – teigia A. Anušauskas.
Būdas, kaip siekti didesnio piliečių dalyvavimo, pasak ministro, yra užkoduotas mūsų vertybėse.
„Vertybinės nuostatos, kurios užtikrina piliečių tapatinimąsi su valstybe ir pasitikėjimą ja, tiesiogiai skatina dalyvauti jos gynyboje. Todėl dar didesnį dėmesį turime skirti pilietiškumo ir patriotizmo, istorinės atminties puoselėjimui, rasti naujus būdus, kaip pasiekti kiekvieną Lietuvos pilietį”, – sako ministras A. Anušauskas.
Krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetai yra išdėstyti krašto apsaugos ministro 2021-2024 m. veiklos gairėse. Su jomis susipažinti galite čia: https://bit.ly/3ag8MEA
