Siekiant tinkamai pasirengti įvairiems scenarijams dėl į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų, šalies savivaldybės dar kartą kelia konkrečius klausimus Vyriausybei ir ragina pagaliau aiškiai susitarti dėl tolimesnio savivaldybių vaidmens valdant situaciją.
Rugpjūčio 4 dieną, trečiadienį, vykusiame išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) posėdyje savivaldybių vadovai suformulavo klausimus apie tai, kokie numatomi veiksmų planai artimiausiu metu valdant susidariusią situaciją. Merai akcentavo, jog nors pirmuosius klausimus jie buvo pateikę beveik prieš mėnesį, ne į visus iki šiol gauti atsakymai, o situacijai intensyviai rutuliojantis nepalankia linkme, būtina jau dabar aptarti konkretų visų savivaldybių vaidmenį bei sąlygas, kuriomis jos gali prisidėti valdant krizę.
„Savivaldybių veikloje – mažiau politikavimo, daugiau konkretaus darbo. Būtent todėl raginame jau dabar aptarti konkrečius krizės valdymo būdus ir artimiausius sprendimus, kad galėtume tinkamai jiems pasiruošti. Nenorime, kad visiems šalies gyventojams svarbūs sprendimai mus užkluptų netikėtai arba būtų „nuleisti“ per vieną dieną – norime planuoti, pasverti galimybes ir tiksliai žinoti, kam ir kokiomis sąlygomis ruoštis,“ – teigė LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, situacijai pasienio savivaldybėse tampant vis mažiau nuspėjamai, akivaizdu, kad būtina jau dabar kalbėti apie atsarginį variantą pirminiam Vyriausybės planui migrantus lokalizuoti, o ne paskirstyti po visą šalį.
Pagrindiniai merų keliami klausimai susiję su realios situacijos, prognozių ir sprendimų įvardijimu tiek užtikrinant, kad nelegalūs migrantai nepatektų į Lietuvos teritoriją, tiek rūpinantis tais, kurie jau yra Lietuvoje. Taip pat – ar planuojama nelegalius migrantus apgyvendinti ir kitose savivaldybėse?
Šiuo metu nelegalūs migrantai apgyvendinti 8 savivaldybėse.
Savivaldybės jau ankčiau išreiškė palaikymą principui lokalizuoti migrantų gyvenamąją vietą specialiai tam sukurtoje infrastruktūroje. Savivaldybės buvo įpareigotos suteikti patalpas tik karantinavimosi laikotarpiui (10 dienų), tačiau jam pasibaigus migrantai vis dar gyvena jose.
Merai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors preliminarus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas Finansų ministerijos buvo patvirtintas liepos 12 dieną, jame nebuvo numatyta kompensuoti daugelio išlaidų, kurias savivaldybės patyrė pritaikydamos negyvenamus pastatus migrantų apgyvendinimui, užtikrindamos saugumą, apmokėjimas darbuotojams už papildomą darbo krūvį. Finansų ministrės pažadas kompensuoti išlaidas „proto ribose“ neatsako į visus savivaldybėms kylančius klausimus, tai padarytų patikslintas tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas, atsižvelgus į pateiktas savivaldybių praktines įžvalgas.
Kitas svarbus ir iki šiol neišspręstas klausimas – nelegalių migrantų gydymas. Pasienio savivaldybių vadovai teigė, jog migrantams ypač dažnai kviečiama greitoji pagalba, o tais atvejais, kai nustatoma rimta sveikatos problema, labai trūksta vertėjų, gydytojams sunku susikalbėti. Taip pat sudėtinga gauti dermatovenerologų, onkologų, psichiatrų bei kitų specialistų pagalbą, iki šiol neaišku, į kokias klinikas vežti pacientus su skubiomis sveikatos problemomis.
Susidurdami su gyventojų nerimu dėl savo saugumo, savivaldybių vadovai taip pat klausia, kokios pajėgos yra sutelktos pasienyje ir teritorijose, kuriose nelegalūs migrantai apgyvendinti, ar ketinama vykdyti koordinuotą ir reguliarią komunikaciją gyventojams.
„Kaip ir šios krizės pradžioje, taip ir dabar, savivaldybės pasirengusios prisidėti ją sprendžiant, tačiau praėjus mėnesiui esame vėl priversti patys kelti klausimus ir laukti atsakymų,“ – savivaldybių poziciją apibendrino M. Sinkevičius.
