“Išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus”.
Tai – vienas iš įsipareigojimų, numatytų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030), kurį šiandien pasirašė Seime atstovaujamos politinės partijos bendradarbiaudamos su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) ir Lietuvos švietimo taryba.
“Šis susitarimas yra teigiamas žingsnis link to, ko siekime ne vienerius metus, – savivaldos savarankiškumo įvairiose srityse,” – teigia Susitarimą rengusios darbo grupės narė, LSA direktorė Roma Žakaitienė.
Pasak jos, Susitarime įvardinami švietimo kokybės gerinimo prioritetai, tarp kurių – ir savivaldybėms ypač svarbūs dalykai: ankstyvojo ugdymo reformos įgyvendinimas, ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas socialinės rizikos šeimų vaikams, dėmesys pedagogo profesijai bei jų karjeros galimybėms, švietimo pagalbos specialistų poreikis, mokymosi visą gyvenimą sistema, funkcinis savivaldybių bendradarbiavimas, taip pat – įsipareigojimas tolygiai ir nuosekliai didinti valstybės finansavimą šiai sričiai.
Šiuo metu valstybės skiriamos lėšos švietimui sudaro beveik pusę savivaldybių biudžetų, todėl labai svarbu, kad šios turėtų kuo daugiau savarankiškumo jas panaudoti – taip būtų galima priimti efektyviausius sprendimus gerinant ugdymo kokybę ir geriausiai atliepti konkrečios savivaldybės švietimo bendruomenės poreikius.
„Susitarimai automatiškai nevirsta kokybe, todėl tikimės, jog per artimiausią dešimtmetį pasirašiusieji šį dokumentą nepritrūks politinės valios bei ryžto vykdyti savo įsipareigojimus ir švietimas tikrai taps valstybės prioritetu,“ – sako LSA direktorė.
