Praėjus metams po Seime atstovaujamų politinių partijų lyderių pasirašyto Prezidento Gitano Nausėdos inicijuoto memorandumo, kuriuo įsipareigota siekti stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą, esminių pokyčių savivaldybės pasigenda.
Tai konstatavo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius rugsėjo 7 dieną, antradienį, vykusiame Regionų forume pristatydamas memorandumo „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą“ įgyvendinimo situaciją. Paėjusių metų rugsėjį partijos įsipareigojo stiprinti šalies savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę, užtikrinti šimtaprocentinį valstybės savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimą, peržiūrėti funkcijų pasiskirstymą tarp centrinės ir vietos valdžių, didinti savivaldybių įtaką formuojant ir įgyvendinant regioninės politikos tikslus.
„Norint pasiekti tai, kas užsibrėžta memorandume ir šios Vyriausybės programoje, konkrečių veiksmų reikia jau dabar. Suprasdami, kad valstybei buvo nelengvi metai, prisiminkime, kad savivaldybės taip pat aktyviai dalyvavo suvaldant tiek pandemiją, tiek nelegalių migrantų krizę. Todėl esame visiškai pasirengę turėti daugiau atsakomybės ir savarankiškumo,“ – sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, vienas esminių savivaldybėms klausimų – galimybė laisviau skolintis investicijoms ir turėti didesnes nuosavas pajamas – kol kas nėra sprendžiamas, nors derybų procesas visus metus buvo intensyvus.
Savivaldybių jau artimiausiu metu laukia didelis iššūkis – norint pasinaudoti ES fondų finansuojamų projektų galimybėmis ir skatinti regionų plėtrą, prie jų savomis lėšomis reikia prisidėti ne mažiau kaip 15 procentų, o savivaldybių savarankiškųjų lėšų šaltiniai yra labai riboti.
„Vertiname tai, kad diskusijos vyksta, ir tikimės, kad su prezidento G. Nausėdos palaikymu rasime tinkamiausią Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo keitimo variantą, kuris leis savivaldybėms įgyvendinti viešąsias investicijas valstybės prioritetinėse srityse,“ – Regionų forume teigė LSA prezidentas, primindamas, kad būtinybę peržiūrėti teisės aktus ir savivaldai taikomas fiskalinės drausmės taisykles Lietuvai rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Pasak jo, Seimo biudžeto ir finansų komiteto bei Finansų ministerijos šiuo metu siūlomos įstatymo pataisos, kurios leistų skolintis tik finansiškai atsiperkančioms investicijoms, iš esmės nepadidintų savivaldybių galimybių: didžioji dalis savivaldybių investicinių projektų negeneruoja finansinės grąžos, tačiau jie ypač naudingi socialiniu-ekonominiu aspektu ir būtini kokybiškų viešųjų paslaugų teikimui.
Įvertindamas metus, praėjusius nuo memorandumo pasirašymo, M. Sinkevičius taip pat akcentavo, kad šiek tiek pajudėjo procesas dėl teisės disponavimo valstybės žeme miestuose ir miesteliuose perdavimo savivaldybėms. Tikimasi, kad atitinkamos Žemės įstatymo pataisos bus pateiktos Seimui dar šių metų rudens sesijoje.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotrauka
Praėjus metams po Seime atstovaujamų politinių partijų lyderių pasirašyto Prezidento Gitano Nausėdos inicijuoto memorandumo, kuriuo įsipareigota siekti stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą, esminių pokyčių savivaldybės pasigenda.
Tai konstatavo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius rugsėjo 7 dieną, antradienį, vykusiame Regionų forume pristatydamas memorandumo „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą“ įgyvendinimo situaciją. Paėjusių metų rugsėjį partijos įsipareigojo stiprinti šalies savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę, užtikrinti šimtaprocentinį valstybės savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimą, peržiūrėti funkcijų pasiskirstymą tarp centrinės ir vietos valdžių, didinti savivaldybių įtaką formuojant ir įgyvendinant regioninės politikos tikslus.
„Norint pasiekti tai, kas užsibrėžta memorandume ir šios Vyriausybės programoje, konkrečių veiksmų reikia jau dabar. Suprasdami, kad valstybei buvo nelengvi metai, prisiminkime, kad savivaldybės taip pat aktyviai dalyvavo suvaldant tiek pandemiją, tiek nelegalių migrantų krizę. Todėl esame visiškai pasirengę turėti daugiau atsakomybės ir savarankiškumo,“ – sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, vienas esminių savivaldybėms klausimų – galimybė laisviau skolintis investicijoms ir turėti didesnes nuosavas pajamas – kol kas nėra sprendžiamas, nors derybų procesas visus metus buvo intensyvus.
Savivaldybių jau artimiausiu metu laukia didelis iššūkis – norint pasinaudoti ES fondų finansuojamų projektų galimybėmis ir skatinti regionų plėtrą, prie jų savomis lėšomis reikia prisidėti ne mažiau kaip 15 procentų, o savivaldybių savarankiškųjų lėšų šaltiniai yra labai riboti.
„Vertiname tai, kad diskusijos vyksta, ir tikimės, kad su prezidento G. Nausėdos palaikymu rasime tinkamiausią Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo keitimo variantą, kuris leis savivaldybėms įgyvendinti viešąsias investicijas valstybės prioritetinėse srityse,“ – Regionų forume teigė LSA prezidentas, primindamas, kad būtinybę peržiūrėti teisės aktus ir savivaldai taikomas fiskalinės drausmės taisykles Lietuvai rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Pasak jo, Seimo biudžeto ir finansų komiteto bei Finansų ministerijos šiuo metu siūlomos įstatymo pataisos, kurios leistų skolintis tik finansiškai atsiperkančioms investicijoms, iš esmės nepadidintų savivaldybių galimybių: didžioji dalis savivaldybių investicinių projektų negeneruoja finansinės grąžos, tačiau jie ypač naudingi socialiniu-ekonominiu aspektu ir būtini kokybiškų viešųjų paslaugų teikimui.
Įvertindamas metus, praėjusius nuo memorandumo pasirašymo, M. Sinkevičius taip pat akcentavo, kad šiek tiek pajudėjo procesas dėl teisės disponavimo valstybės žeme miestuose ir miesteliuose perdavimo savivaldybėms. Tikimasi, kad atitinkamos Žemės įstatymo pataisos bus pateiktos Seimui dar šių metų rudens sesijoje.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotrauka
