VSAT vadas: šiuo metu objektyvių duomenų apie Afganistano piliečių buvimą Lietuvoje neturime

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Migracijos departamentas aiškinasi aplinkybes ir tikrina informaciją dėl penkių Afganistano piliečių galimo buvimo Lietuvos teritorijoje.

„Šiuo metu objektyvių duomenų, kad Afganistano piliečiai yra Lietuvoje, mes neturime. Pasienio pareigūnai sulaiko apie 95 procentus visų neteisėtų migrantų, kurie mėgina kirsti valstybės sieną“, – teigė VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas. Anot R. Liubajevo, VSAT pareigūnai yra instruktuoti, kad jeigu minimi Afganistano piliečiai pasirodys pasienyje, jiems turi būti suteikta pagalba bei informacija, taip pat turi būti pradėtos atitinkamos procedūros dėl jų tapatybės nustatymo.

Trečiadienį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo penkiems Afganistano piliečiams.

„EŽTT neturi duomenų, ar Afganistano piliečiai yra Lietuvoje. Įprastai tokie sprendimai priimami, kai žmogaus gyvybei gresia pavojus. Lietuva užtikrina tarptautinių dokumentų įgyvendinimą žmogaus teisių srityje. Jeigu Afganistano piliečiai atvyktų pagal Lietuvos tvarką, jiems negrėstų joks grąžinimas, laikinosios priemonės būtų iš karto įgyvendintos. Man kyla klausimas, kodėl pareiškėjų advokatė jiems nepatarė to padaryti“, – kalbėjo Karolina Bubnytė-Širmenė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT. Anot K. Bubnytės-Širmenės, šis teismo sprendimas neturi būti suprastas kaip įpareigojimas Lietuvai įleisti pareiškėjus į Lietuvos teritoriją.

„Gyvename sudėtingu laikotarpiu, neatmestinos visos versijos, tarp jų ir provokacijos, dėl to visos mūsų tarnybos yra įpareigotos vykdyti savo funkcijas mobilizuotu režimu. Jeigu Afganistano piliečių advokatė pateiks papildomų duomenų, tarnybos imsis atitinkamų priemonių“, – teigė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius

Nuo rugpjūčio mėn. pradžios Lietuva taiko apgręžimo politiką, o norintieji pateikti prašymus dėl prieglobsčio turėtų tai padaryti pasienio kontrolės punktuose.

Lietuvoje nuo 2021 m. liepos 2 d. paskelbta ekstremalioji situacija dėl migrantų antplūdžio. Nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių ir skirti papildomi techniniai ištekliai. Taip pat pasieniečiams talkina kitų Lietuvos institucijų, t. y. kariuomenės, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX), pareigūnai bei jų kolegos iš Estijos, Lenkijos bei Austrijos. Lietuvos pasienį padeda saugoti per 100 pareigūnų iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, gauti FRONTEX automobiliai, sraigtasparniai bei termovizorinė įranga.

Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje tiesiama koncertina, jau nutiestas 21 km. Per metus ketinama pastatyti fizinį barjerą. Jo įrengimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, o už jo įgyvendinimą atsakinga įmonė „EPSO-G“.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Migracijos departamentas aiškinasi aplinkybes ir tikrina informaciją dėl penkių Afganistano piliečių galimo buvimo Lietuvos teritorijoje.

„Šiuo metu objektyvių duomenų, kad Afganistano piliečiai yra Lietuvoje, mes neturime. Pasienio pareigūnai sulaiko apie 95 procentus visų neteisėtų migrantų, kurie mėgina kirsti valstybės sieną“, – teigė VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas. Anot R. Liubajevo, VSAT pareigūnai yra instruktuoti, kad jeigu minimi Afganistano piliečiai pasirodys pasienyje, jiems turi būti suteikta pagalba bei informacija, taip pat turi būti pradėtos atitinkamos procedūros dėl jų tapatybės nustatymo.

Trečiadienį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo penkiems Afganistano piliečiams.

„EŽTT neturi duomenų, ar Afganistano piliečiai yra Lietuvoje. Įprastai tokie sprendimai priimami, kai žmogaus gyvybei gresia pavojus. Lietuva užtikrina tarptautinių dokumentų įgyvendinimą žmogaus teisių srityje. Jeigu Afganistano piliečiai atvyktų pagal Lietuvos tvarką, jiems negrėstų joks grąžinimas, laikinosios priemonės būtų iš karto įgyvendintos. Man kyla klausimas, kodėl pareiškėjų advokatė jiems nepatarė to padaryti“, – kalbėjo Karolina Bubnytė-Širmenė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT. Anot K. Bubnytės-Širmenės, šis teismo sprendimas neturi būti suprastas kaip įpareigojimas Lietuvai įleisti pareiškėjus į Lietuvos teritoriją.

„Gyvename sudėtingu laikotarpiu, neatmestinos visos versijos, tarp jų ir provokacijos, dėl to visos mūsų tarnybos yra įpareigotos vykdyti savo funkcijas mobilizuotu režimu. Jeigu Afganistano piliečių advokatė pateiks papildomų duomenų, tarnybos imsis atitinkamų priemonių“, – teigė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius

Nuo rugpjūčio mėn. pradžios Lietuva taiko apgręžimo politiką, o norintieji pateikti prašymus dėl prieglobsčio turėtų tai padaryti pasienio kontrolės punktuose.

Lietuvoje nuo 2021 m. liepos 2 d. paskelbta ekstremalioji situacija dėl migrantų antplūdžio. Nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių ir skirti papildomi techniniai ištekliai. Taip pat pasieniečiams talkina kitų Lietuvos institucijų, t. y. kariuomenės, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX), pareigūnai bei jų kolegos iš Estijos, Lenkijos bei Austrijos. Lietuvos pasienį padeda saugoti per 100 pareigūnų iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, gauti FRONTEX automobiliai, sraigtasparniai bei termovizorinė įranga.

Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje tiesiama koncertina, jau nutiestas 21 km. Per metus ketinama pastatyti fizinį barjerą. Jo įrengimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, o už jo įgyvendinimą atsakinga įmonė „EPSO-G“.