A. Armonaitė: „Šiauliuose plėsis dar viena įmonė, bus sukurta 300 naujų darbo vietų“

Nuotrauka Algirdas Kubaitis

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį lankysis Šiauliuose, kur planuojama dar vienos įmonės plėtra. Ministrė Šiauliuose taip pat susitiks su vietos verslo ir mokslo įstaigų atstovais, aptars, kaip geriau įgyvendinti vieną iš strateginių Lietuvos tikslų – ugdyti ir pritraukti talentus į visus šalies regionus.   

A. Armonaitė ketvirtadienį lankysis Šiaulių LEZ veikiančioje minkštųjų baldų gamybos įmonėje UAB „Vilmers“, su kuria ketinama sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį pagal Žaliojo koridoriaus priemonę. Bendrovė ketina padidinti gamybos apimtis daugiau nei dvigubai ir eksportuoti 98 proc. produkcijos. Planuojamų investicijų dydis yra 20 mln. eurų, bus sukurtos 304 naujos darbo vietos.  

„Ministerija teigiamai įvertino bendrovės „Vilmers“ paraišką. Gera žinia šiauliečiams, kad įmonė ruošiasi ieškoti daug aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų“, – sakė A. Armonaitė.  

Investuojant pagal Žaliojo koridoriaus priemonę verslui sudaromos galimybės greičiau ir paprasčiau atlikti įsikūrimo procedūras, iki 20 metų laikotarpiu taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.  

Ministrė rytoj taip pat susitiks su įmonių „Baltik Vairas“, „ROL Lithuania“, Šiaulių LEZ ir Šiaulių valstybinės kolegijos vadovais, su vietos verslo bendruomene.  

„Verslai Šiauliuose dabar gerokai labiau diversifikuoti ir jiems reikia įvairesnių sričių specialistų. Susitikimuose su verslo atstovais ne kartą girdėjau, kad šiuo metu vienas sudėtingiausių uždavinių – rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė. – Specialistų dabar trūksta visuose miestuose, todėl viena iš šios problemos sprendimo priemonių – ministerijos skiriamos tikslinės stipendijos studijoms, susijusioms su aukštos pridėtinės vertės sektoriais.“  

Skaičiuojama, kad vien Šiaulių ir Telšių apskričių verslo įmonėms per artimiausius trejus metus gali trūkti beveik 1300 inžinierių ir 480 informacinių technologijų specialistų.  

Siekdama užtikrinti tvarų talentų ugdymą, 2020–2021 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansavo 260 tikslinių skatinamųjų 200 eurų dydžio stipendijų studentams, pasirinkusiems plėtrai aktualias studijas informatikos, matematikos ir inžinerijos srityse 10-yje aukštojo mokslo įstaigų Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Alytaus ir Marijampolės apskrityse.  Šiais metais Šiaulių valstybinei kolegijai numatytos 48 tikslinės stipendijos, o Vilniaus universiteto Šiaulių akademijai – 16 tikslinių stipendijų.  

Šiaulių valstybinė kolegija skaičiuoja, kad priėmimas į studijų programas, kurioms pernai buvo skirtos tikslinės skatinamosios stipendijos, išaugo 23 proc., o pradėjusių studijas, bet nebaigusių studentų skaičius sumažėjo 7 procentais. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos duomenimis, apie 90 proc. programų sistemos, elektronikos inžinerijos ir robotikos, finansų matematikos studijų programų absolventų darbo vietą susiranda jau pirmuosiuose kursuose.

Nuotrauka Algirdas Kubaitis

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį lankysis Šiauliuose, kur planuojama dar vienos įmonės plėtra. Ministrė Šiauliuose taip pat susitiks su vietos verslo ir mokslo įstaigų atstovais, aptars, kaip geriau įgyvendinti vieną iš strateginių Lietuvos tikslų – ugdyti ir pritraukti talentus į visus šalies regionus.   

A. Armonaitė ketvirtadienį lankysis Šiaulių LEZ veikiančioje minkštųjų baldų gamybos įmonėje UAB „Vilmers“, su kuria ketinama sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį pagal Žaliojo koridoriaus priemonę. Bendrovė ketina padidinti gamybos apimtis daugiau nei dvigubai ir eksportuoti 98 proc. produkcijos. Planuojamų investicijų dydis yra 20 mln. eurų, bus sukurtos 304 naujos darbo vietos.  

„Ministerija teigiamai įvertino bendrovės „Vilmers“ paraišką. Gera žinia šiauliečiams, kad įmonė ruošiasi ieškoti daug aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų“, – sakė A. Armonaitė.  

Investuojant pagal Žaliojo koridoriaus priemonę verslui sudaromos galimybės greičiau ir paprasčiau atlikti įsikūrimo procedūras, iki 20 metų laikotarpiu taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.  

Ministrė rytoj taip pat susitiks su įmonių „Baltik Vairas“, „ROL Lithuania“, Šiaulių LEZ ir Šiaulių valstybinės kolegijos vadovais, su vietos verslo bendruomene.  

„Verslai Šiauliuose dabar gerokai labiau diversifikuoti ir jiems reikia įvairesnių sričių specialistų. Susitikimuose su verslo atstovais ne kartą girdėjau, kad šiuo metu vienas sudėtingiausių uždavinių – rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė. – Specialistų dabar trūksta visuose miestuose, todėl viena iš šios problemos sprendimo priemonių – ministerijos skiriamos tikslinės stipendijos studijoms, susijusioms su aukštos pridėtinės vertės sektoriais.“  

Skaičiuojama, kad vien Šiaulių ir Telšių apskričių verslo įmonėms per artimiausius trejus metus gali trūkti beveik 1300 inžinierių ir 480 informacinių technologijų specialistų.  

Siekdama užtikrinti tvarų talentų ugdymą, 2020–2021 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansavo 260 tikslinių skatinamųjų 200 eurų dydžio stipendijų studentams, pasirinkusiems plėtrai aktualias studijas informatikos, matematikos ir inžinerijos srityse 10-yje aukštojo mokslo įstaigų Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Alytaus ir Marijampolės apskrityse.  Šiais metais Šiaulių valstybinei kolegijai numatytos 48 tikslinės stipendijos, o Vilniaus universiteto Šiaulių akademijai – 16 tikslinių stipendijų.  

Šiaulių valstybinė kolegija skaičiuoja, kad priėmimas į studijų programas, kurioms pernai buvo skirtos tikslinės skatinamosios stipendijos, išaugo 23 proc., o pradėjusių studijas, bet nebaigusių studentų skaičius sumažėjo 7 procentais. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos duomenimis, apie 90 proc. programų sistemos, elektronikos inžinerijos ir robotikos, finansų matematikos studijų programų absolventų darbo vietą susiranda jau pirmuosiuose kursuose.