Vartotojų teisių apsaugai – naujos priemonės

Seimas pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai skatinti verslininkus kuo daugiau ginčų su vartotojais išspręsti taikiai, taip pat nustatyti atsakomybę už pakartotinį nesąžiningų sutarčių sąlygų naudojimą. Naujas teisinis reglamentavimas įsigalios 2022 m. sausio 3 d.

Numatoma, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti ginčų nagrinėjimo išlaidas, jeigu vartotojas būtų teisus. Iškilus vartojimo ginčui dėl nekokybiškų prekių ar paslaugų, ginčo šalys turėtų ieškoti abipusių galimybių susitarti taikiai ir greitai, tam pasitarnautų ir nustatyta verslo pareiga atlyginti ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai sprendimas bus priimtas vartotojo naudai. 

„Norime paskatinti pardavėjus ir paslaugų teikėjus ginčus su vartotojais išspręsti taikiai tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą. Taip pat siekiame užkirsti kelią nesąžiningų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais taikymui“, – akcentuoja teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. 

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) nusprendus, kad vartotojo skundas yra pagrįstas, pardavėjas ar paslaugų teikėjas turės atlyginti institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas, apskaičiuotas pagal ginčo nagrinėjimo veiksmų atlikimo vidutines sąnaudas. 

Taip pat numatoma, kad tuo atveju, jeigu sutarties sąlygos, kurias VVTAT ar teismas pripažino nesąžiningomis sąlygomis ir toliau būtų piktybiškai taikomos – grėstų finansinės baudos. Bauda siektų iki 3 proc. metinių pajamų, bet būtų ne didesnė negu 100 tūkst. eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai per vienerius metus – iki 6 proc. metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 tūkst. eurų. 

Nauja ir tai, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas galės kreiptis į VVTAT, prašydamas iš anksto peržiūrėti vartojimo sutarties projektą, pavyzdžiui, dėl statybos darbų, nuomos ar paslaugų teikimo, jog būtų išvengta nesąžiningų sąlygų. 

Kartu numatoma didinti vartojimo ginčų, kurie nagrinėjami ne teismo tvarka, minimalią sumą iki 20 eurų. Šiuo metu ji siekia 10 eurų.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2020 m. VVTAT išnagrinėjo 5 919 vartojimo ginčų  2019 m. – 4726 vartojimo ginčus, 2018 m. – 4559 vartojimo ginčus. Pastaraisiais metais maždaug pusė visų sprendimų buvo vartotojų naudai. Tikimasi, kad daugiau taikių susitarimų, sudaromų  tarp verslo ir vartotojų, padės sumažinti ir VVTAT sprendžiamų ginčų krūvį. 

Seimas pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai skatinti verslininkus kuo daugiau ginčų su vartotojais išspręsti taikiai, taip pat nustatyti atsakomybę už pakartotinį nesąžiningų sutarčių sąlygų naudojimą. Naujas teisinis reglamentavimas įsigalios 2022 m. sausio 3 d.

Numatoma, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti ginčų nagrinėjimo išlaidas, jeigu vartotojas būtų teisus. Iškilus vartojimo ginčui dėl nekokybiškų prekių ar paslaugų, ginčo šalys turėtų ieškoti abipusių galimybių susitarti taikiai ir greitai, tam pasitarnautų ir nustatyta verslo pareiga atlyginti ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai sprendimas bus priimtas vartotojo naudai. 

„Norime paskatinti pardavėjus ir paslaugų teikėjus ginčus su vartotojais išspręsti taikiai tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą. Taip pat siekiame užkirsti kelią nesąžiningų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais taikymui“, – akcentuoja teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. 

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) nusprendus, kad vartotojo skundas yra pagrįstas, pardavėjas ar paslaugų teikėjas turės atlyginti institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas, apskaičiuotas pagal ginčo nagrinėjimo veiksmų atlikimo vidutines sąnaudas. 

Taip pat numatoma, kad tuo atveju, jeigu sutarties sąlygos, kurias VVTAT ar teismas pripažino nesąžiningomis sąlygomis ir toliau būtų piktybiškai taikomos – grėstų finansinės baudos. Bauda siektų iki 3 proc. metinių pajamų, bet būtų ne didesnė negu 100 tūkst. eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai per vienerius metus – iki 6 proc. metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 tūkst. eurų. 

Nauja ir tai, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas galės kreiptis į VVTAT, prašydamas iš anksto peržiūrėti vartojimo sutarties projektą, pavyzdžiui, dėl statybos darbų, nuomos ar paslaugų teikimo, jog būtų išvengta nesąžiningų sąlygų. 

Kartu numatoma didinti vartojimo ginčų, kurie nagrinėjami ne teismo tvarka, minimalią sumą iki 20 eurų. Šiuo metu ji siekia 10 eurų.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2020 m. VVTAT išnagrinėjo 5 919 vartojimo ginčų  2019 m. – 4726 vartojimo ginčus, 2018 m. – 4559 vartojimo ginčus. Pastaraisiais metais maždaug pusė visų sprendimų buvo vartotojų naudai. Tikimasi, kad daugiau taikių susitarimų, sudaromų  tarp verslo ir vartotojų, padės sumažinti ir VVTAT sprendžiamų ginčų krūvį.