Lietuvoje pajamų nelygybė mažėja. Skirtumas tarp 20 proc. turinčiųjų didžiausias pajamas ir 20 proc. skurdžiausių šalies gyventojų pernai sumažėjo nuo 6,4 iki 6,1 karto – rodo Statistikos departamento paskelbti duomenys, apskaičiuoti remiantis 2019 metų gyventojų pajamų duomenimis. Nors ir pasiektas žemiausias pajamų nelygybės lygis nuo 2014 metų, pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje vis dar ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris 2019 metais siekė 5,09 karto.
„Viena iš pagrindinių tokios pajamų nelygybės priežasčių yra didelis pajamų atotrūkis tarp asmenų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, ir likusių šalies gyventojų. Kartu su Finansų ministerija jau rengiame ilgalaikę pajamų nelygybės šalyje mažinimo strategiją. Tarp numatomų priemonių – siūlymas nuo kitų metų pradžios didinti minimalią mėnesinę algą ir daryti visus įmanomus žingsnius, kad kuo daugiau šiuo metu darbo neturinčių žmonių sugrįžtų į darbo rinką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Lietuvoje trūksta kompleksinio požiūrio vertinant, skiriant ir teikiant socialinę paramą, o gyventojų gaunama socialinė parama neretai nepatenkina net minimalių gyventojų, ypač vienišų asmenų, vartojimo poreikių.
KAS BUS DAROMA. Kitąmet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kompleksiškai įvertins minimalių pajamų sistemą šalyje.
Bus įvertinta šalpos išmokų sistema bei galimybės sparčiau jas didinti, kartu bus siekiama išlaikyti ir šias išmokas gaunančiųjų paskatas dirbti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat peržiūrės ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Numatoma artinti šių išmokų minimalius dydžius prie minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris šiuo metu siekia 260 eurų.
Ministerijos planuose – ir socialinio draudimo įmokų grindų tam tikroms visuomenės grupėms, kurių skurdo lygis yra didelis, peržiūra.
Siekiant užtikrinti globojamų (rūpinamų) vaikų poreikius, numatoma tobulinti vaikų globos (rūpybos) sistemą ir didinti finansinę paramą globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Nuo 2022 metų numatoma didinti globos (rūpybos) išmoką. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius.
Kadangi darbas už minimalų atlyginimą neapsaugo nuo skurdo rizikos, o ekonominės prognozės palankios, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų pradžios didinti minimalią mėnesinę algą.
Nustatyta, kad didelė dalis darbo netekusių žmonių Lietuvoje gauna itin mažas nedarbo socialinio draudimo išmokas, ypač bedarbės moterys, arba šių išmokų apskritai negauna, nes neturi sukaupę reikiamo nedarbo socialinio draudimo stažo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija peržiūrės nedarbo socialinio draudimo sistemą. Į nedarbo socialinio draudimo sistemą numatoma įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų grupes.
KOKIŲ VEIKSMŲ IMTASI. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ėmėsi veiksmų mažinti pagyvenusių vienišų šalies gyventojų skurdą ir atskirtį. Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į Sodrą dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 eurus. Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės. Planuojama, kad vienišo asmens išmoka kitais metais bus 32 eurai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą, parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį. Jau šį rudenį Seimui bus pateikti atitinkami teisės aktų projektai.
Nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, o kartu siūlomi pensijos apskaičiavimo pakeitimai leis pensijas padidinti ir tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir gauna mažiausias pensijas.
