Vyriausybė patvirtino 2021–2030 metų Kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programą.
„Ženklios investicijos į kultūros sektorių turėtų pagerinti sąlygas kultūros ir meno kūrėjams, ypač tai aktualu šalies regionuose. Sieksime stiprinti paveldo tvarkymo sistemą, kultūros objektų renovacijos projektus vykdyti pritraukiant ne tik valstybės lėšas. Šioje programoje didelis dėmesys skiriamas tautinėms mažumoms, jų integracijai, tolesniam lietuvių kalbos puoselėjimui. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, labai svarbu glaudžiau derinti kultūros ir švietimo sritis, tikintis darnios šalies humanitarinės raidos“, – pabrėžė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Programa siekiama plėsti kultūros paslaugų prieinamumą, šalinti kultūros sektoriaus dirbančiųjų motyvacijos ir kvalifikacijos sistemos trūkumus, atminties institucijas padaryti atviresnes. Pavyzdžiui, planuojamas muziejinių vertybių saugyklos įrengimas viename iš Lietuvos regionų, padarant ją atvirą visuomenei, ne tik saugant kultūros vertybes, bet didinant ir jų prieinamumą, taigi gerinant komunikaciją visuomenei apie kultūros vertybių svarbą. Kultūros paveldo srityje siekiama kurti tvarias finansines ir nefinansines paskatas aktualizuojant kultūros paveldo objektus, akcentuojamas suinteresuotų pusių dialogas visais paveldotvarkos klausimais“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys pristatydamas kultūros ir kūrybingumo plėtros programą.
Ministras atkreipė dėmesį, kad plėtros programa taip pat sudaro prielaidas kurti kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektoriaus specifinius poreikius atliepiančias, į kūrėją, kaip pagrindinę tikslinę grupę, orientuotas ir pačių KKI augimą bei transformaciją skatinančias priemones. Kultūros ministro teigimu, taip reaguojama į KKI svarbos ekonomikoje augimą, tendencijas, kurias dar labiau išryškino pandemija, kad pasaulinėje rinkoje auga poreikis jau nebe serijinių prekių gamybai, bet aukštos kokybės, kultūriniu turiniu ir prasmėmis grįstų inovatyvių prekių ir paslaugų kūrimui.
Programa taip pat siekiama proveržio kultūros išteklių skaitmeninimo srityje, plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos – 30 mln. eurų – bus nukreiptos e. kultūros vartams sukurti, konsoliduojant dabar turimas sistemas ir registrus, siekiant atverti visus kultūros išteklius ir skatinti visuomenę jais naudotis.
Programa siekiama sutelkti įvairių politikos sektorių resursus geresniam ir efektyvesniam kultūros potencialo panaudojimui, sukuriant pridėtinę vertę kitose valstybės politikos srityse.
Programoje įvardintoms problemoms spręsti suformuluota dešimt pažangos priemonių ir nustatyti siektini pažangos rodikliai. Programos biudžetas – 289,9 mln. eurų, finansavimo šaltiniai: 2021–2027 metų Europos Sąjungos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos, taip pat valstybės biudžeto bei privačių šaltinių lėšos.
Patvirtinus programą sudarytos prielaidos įgyvendinti 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane įvardintą strateginį tikslą – didinti kultūros vaidmenį visuomenėje, gyventojų įsitraukimą ir indėlį į kultūrą, skatinti kūrėjus kurti, stiprinti istorinę atmintį, atgaivinti visuomenei ir vietos bendruomenėms svarbų kultūros paveldą.
Programoje numatytomis pažangos priemonėmis bus prisidedama prie Nacionaliniame pažangos plane nustatytų horizontaliųjų darnaus vystymosi, inovatyvumo ir lygių galimybių visiems principų įgyvendinimo. Programa nuosekliai atspindi ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas, prisideda įgyvendinant atitinkamus sprendinius.
2021–2030 metų Kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programą parengė tarpinstitucinė darbo grupė, kurioje buvo atstovaujamos suinteresuotos ministerijos ir socialiniai partneriai. Programos rengimo procese ministerija intensyviai konsultavosi su socialiniais partneriais, kultūros įstaigomis ir kūrybine bendruomene. Programos projektas buvo tobulinamas, atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų metu gautas pastabas, taip pat suderintas su 18-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planu.
