Finansų ministerijos duomenimis, 2021 m. sausio-birželio mėn. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 27,7 proc. (1 377,8 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prie šio perviršio reikšmingai prisidėjo per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 304,8 mln. eurų išaugusios pajamos iš pelno mokesčio.
„Pirmojo pusmečio valstybės biudžeto pajamos viršija lūkesčius – matome beveik trečdaliu geresnį surinkimą nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai COVID-19 pandemija buvo prasidėjusi. Tai dar kartą patvirtina faktą, jog Lietuva yra viena geriausiai pandeminį sukrėtimą atlaikiusių Europos valstybių. Praėjusiais metais mūsų ekonomika traukėsi mažiau nei 1 proc. – tai vienas menkiausių kritimų bendrame kontekste. Šiais ir vėlesniais metais prognozuojamas gana spartus ekonomikos augimas. Galime pasidžiaugti, jog Vyriausybės taikytos pagalbos verslui ir gyventojams priemonės buvo tinkamos ir savalaikės, leidusios apsaugoti darbo vietas, o verslams – išsilaikyti ir prisitaikyti. Visa tai padėjo tiek verslui, tiek ir gyventojams, net ir didelio neapibrėžtumo sąlygomis, išlaikyti pozityvius lūkesčius“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Įsibėgėjus masiniam vakcinavimo procesui 2021 m. I pusmetį epidemiologinė situacija šalyje tapo palankesnė, verslas ir gyventojai prisitaikė prie naujų aplinkybių – vartotojų ir verslo lūkesčiai gerėjo, ekonominis aktyvumas augo tiek į vidaus rinką, tiek į išorės sektorių orientuotose ekonominėse veiklose. Palankesnė išorės aplinka ir išaugęs imunitetą įgijusių žmonių skaičius kartu su valstybės finansine pagalba mokesčių mokėtojams lėmė ūkinės veiklos normalizavimąsi ir ekonomikos gyvybingumą. Tai atsispindėjo ir į valstybės ir savivaldybių biudžetus surinktose pajamose.
Per pirmąjį šių metų pusmetį į valstybės biudžetą gauta 5 222,9 mln. eurų, tai yra 30,8 proc. (1 228,6 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 4 854,6 mln. eurų. Tai yra 30,6 proc. (1 138,1 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. sausio–birželio mėn.
Finansų ministrė G. Skaistė taip pat pažymėjo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį fiksuotas geresnis pelno mokesčio surinkimas, signalizuoja apie palankią bendrą šalies įmonių finansinę būklę ir prisitaikymą veikti pandemijos sąlygomis.
Pelno mokesčio gauta 736,5 mln. eurų, t.y. 304,8 mln. eurų (70,6 proc.) daugiau nei 2020 m. sausio–birželio mėn. ir beveik tiek pat, kiek per visus 2020 metus, kada buvo gauta 779,7 mln. eurų šio mokesčio.
Preliminariu vertinimu, rekordines pajamas iš pelno mokesčio lėmė itin sėkmingai COVID-19 pandemijos pasekmes atlaikiusių įmonių finansiniai rezultatai, paaiškėję mokesčių mokėtojams birželio mėn. pateikus metines pelno mokesčio deklaracijas už 2020 metus.
Bendras įmonių mokėtinas pelno mokestis už šį laikotarpį augo daugiau nei 10 proc. (lyginant su 2019 metais), o šio mokesčio augimas fiksuotas ne vien tik tarp didžiųjų mokesčių mokėtojų (5,6 proc.), bet ir tarp likusių įmonių (14,2 proc.). Beveik pusę visos pelno mokesčio prievolės už 2020 metus deklaravę prekybos ir apdirbamosios gamybos sektoriai, nepaisant dėl pandemijos mažėjusių pardavimų, reikšmingai išaugino veiklos pelną. Šių dviejų ekonominės veiklos sektorių įmonių mokėtinas pelno mokestis per metus augo 25 proc. Net ir eliminavus didžiausio pelno mokesčio mokėtojo itin gerus 2020 metų rezultatus, apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonės mokėtiną pelno mokestį augino dviženkliais tempais – beveik 16 proc.
2020 metai taip pat buvo sėkmingi pardavimus reikšmingai auginusiems informacijos ir ryšių, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei statybos sektoriams, kur deklaruota apie 15 proc. visos pelno mokesčio prievolės už 2020 metus, o pastaroji per metus išaugo 9,9 proc.
Dėl viruso plitimo 2020 metais apribojus dalies įmonių veiklą labiausiai nukentėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriai. Nors šiose veiklose deklaruotas pelno mokestis už 2020 m. sumažėjo 21 proc., tai neturėjo reikšmingesnio neigiamo poveikio valstybės biudžeto pajamoms dėl sąlyginai mažo minėtų sektorių svorio – prieš pandemiją tokią veiklą vykdžiusios įmonės deklaruodavo apie 8 proc. pelno mokesčio, o 2020 metais ši dalis sumažėjo iki 6 proc.
Prie ženklaus pajamų iš pelno mokesčio augimo prisidėjo ir 2020 metais santykinai mažesnė nei ankstesniais metais avansu sumokėto metinio pelno mokesčio dalis. Palyginimui, 2020 m. avansu sumokėta apie 67 proc. šio mokesčio prievolės, apskaičiuotos pagal faktinius atitinkamų metų rezultatus, kai tuo tarpu 2019 m. šis rodiklis sudarė 76 proc.
Svarbu ir tai, kad per 2021 m. pirmąjį pusmetį gauta 51,3 mln. eurų pelno mokesčio prie pajamų šaltinio, t.y. 45,9 mln. eurų daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šį pusmetį gauta 2 263,1 mln. eurų pajamų. Tai yra 663,8 mln. eurų (41,5 proc.) daugiau nei 2020 m. sausio–birželio mėn. Didesnes pajamas iš PVM lėmė žema 2020 metų palyginamoji bazė, taip pat per šešis šių metų mėnesius mokesčių mokėtojų grąžinta 2020 metais susiformavusių šio mokesčio atidėjimų dalis – per pirmąjį 2021 m. pusmetį mokesčių mokėtojai grąžino beveik 140 mln. eurų 2020 metais susidariusios PVM nepriemokos. Kartu, atsigaunant vartojimui, reikšmingos įtakos turėjo 11,5 proc. augusi mokėtino PVM prievolė. Du trečdalius visos PVM prievolės deklaravusiose prekybos bei apdirbamosios gamybos sektoriuose už 2021 m. I pusm. deklaruota PVM prievolė, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, išaugo 14,8 proc.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio buvo 1 834,6 mln. eurų. Tai 183,7 mln. eurų (11,1 proc.) daugiau nei 2020 m. sausio–birželio mėn. dėl darbo užmokesčio fondo augimo, nulemto gerėjančios situacijos darbo rinkoje ir spartaus darbo užmokesčio augimo. Nors daugumoje ekonominės veiklos sektorių pajamos iš šio mokesčio augo panašiu tempu, itin sparčiu augimu COVID-19 pandemijos kontekste išsiskyrė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje deklaruotas GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų (augo 28,1 proc.). Taip pat šios pajamos sparčiai augo informacijos ir ryšių ekonominės veiklos sektoriuje (25,8 proc.).
Už visas akcizines prekes gauta 758,3 mln. eurų akcizų, t.y. 67,2 mln. eurų (9,7 proc.) daugiau nei 2020 m. sausio–birželio mėn. Pajamų iš akcizų augimui minimu laikotarpiu įtakos turėjo 2020 m. gruodžio–2021 m. gegužės mėn. augę dalies alkoholio ir tabako produktų pardavimai didmeninėje rinkoje ir nuo 2020 m. kovo mėn. padidinti akcizų tarifai tabako produktams ir etilo alkoholiui.
Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos (ES) lėšas, į valstybės biudžetą gauta 368,2 mln. eurų, t.y. 32,6 proc. (90,5 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. sausio–birželio mėn., dėl žemos palyginamosios 2020 m. bazės ir 22,6 mln. eurų (26,6 proc.) didesnių valstybės valdomų įmonių sumokėtų dividendų bei pelno įmokų.
Atsižvelgiant į tai, kad šių metų birželio 22 d. buvo priimtas patikslintas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 premabulės,1, 2, 3, 9, 10,11,14,20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymas, kuriuo patikslintos planuojamos gauti 2021 m. valstybės biudžeto pajamos, bei į tai, kad šiuo metu yra rengiamas Finansų ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir programų finansavimo (ketvirčiais) plano patvirtinimo“ pakeitimas, pajamos su planu bus lyginamos kitą mėnesį, skelbiant informaciją apie sausio-liepos mėn. pajamų surinkimą.
