Parašiusi savo debiutinį romaną „Sveikas, liūdesy“, Francoise Sagan gavo pirmąjį honorarą už knygą. Laikais, kai ji neturėjo pinigų, ji pasižadėjo, kad savo pirmąjį uždarbį „paleis vėjais“.
Tiesa, ji svajojo įsigyti nedidelį butuką, bet vijo šalin šias mintis – pažadus reikia tesėti. Gavusi labai padorų honorarą, rašytoja išvyko į kurortinius miestelius – Honflerą ir Dovilį, turėdama tikslą „šėlti kaip paskutinį kartą“. Išleidusi beveik visus pinigus, už likusius ji nusprendė apsilankyti kazino. Sagan dievino skaičius 3, 8 ir 11.
Pralošusi beveik visą buvusios prabangos likutį, ji viską pastatė ant „juodo 8“ ir laimėjo – paryčiais ji buvo išlošusi beveik 300 tūkst. eurų (šiuolaikiniu kursu). Skaičiai 3, 8 ir 11 girtai Francoise nešė sėkmę.
Aplošusi kazino ir pabaigusi brangiausio šampano butelį, ji išvažiavo ieškoti savo viešbučio. Kalbama, kad šampanas painioja mintis, ketinimus ir kelius. Netrukus ji pamatė simpatišką sodybą, iš kurios atsivėrė nuostabus vaizdas. Tai buvo privatus šeimos viešbutis.
Išlipusi iš taksi ji pakalbino savininką ir sužinojo, kad viešbutyje nėra vietų. Tada Francoise atsakė, kad yra labai girta ir nori miego. Savininkas tik gūžtelėjo pečiais, parodydamas, kad nieko negali padaryti. Francoise paklausė, kokia yra namo kaina. Jis atsakė – 200 000 (šiuolaikiniu kursu). Girtutėlė Sagan pradarė savo lagaminą ir iškraustė ant prekystalio 300 000 eurų, pareikšdama sukrėstam savininkui, kad nenori kambario, bet perka visą viešbutį.
Savininkas tesugebėjo ištarti: „O ką daryti su svečiais?“ Ji atsakė, kad šią vasarą jie gali gyventi, o namą ji pasiims rudenį.
Francoise Sagan šiame name praleido beveik visą savo gyvenimą. Ji vadino jį „Mano širdies namas“. Šiandien šiame name įsikūręs šiai trapiai, kerinčiai moteriai, kuri „nulaužė“ kazino ir pati sau tarė „Sudie, Liūdesy!“ skirtas muziejus.
