sam.lrv.lt nuotr.
Bendradarbiaudama su ekspertais ir medikų bendruomene, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino Psichoemocinio klimato ir psichologinės (emocinės) gerovės sveikatos priežiūros sistemoje gerinimo veiksmų planą. Tokiu būdu siekiama didinti esamų ir būsimų gydymo įstaigų specialistų emocinę gerovę.
Plano priemonės orientuotos į geresnį gydymo įstaigų valdymą, pozityvaus mikroklimato kūrimą, taip pat medicinos ir sveikatos mokslų studijų dėstytojų, studentų, vadovų bei darbuotojų socialinių, emocinių kompetencijų, psichologinio atsparumo, psichikos sveikatos raštingumo ugdymą.
Tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad depresijos paplitimas tarp gydytojų vidutiniškai siekia 29 proc., perdegimo simptomus jaučia apie 52 proc., 10–12 proc. gydytojų išsivysto priklausomybės liga, o savižudybės rizikos dažnis tarp gydytojų yra dukart didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Visgi, net 63 proc. sveikatos priežiūros specialistų nesikreipia profesionalios pagalbos, kai jaučia depresijos ir perdegimo simptomus, emocinį išsekimą.
Prie prastos gydymo įstaigų specialistų emocinės savijautos, kylančios dėl sudėtingos darbinės veiklos, prisideda ir prastas psichologinis darbinės aplinkos mikroklimatas. Mokslinių tyrimų, viešųjų konsultacijų ir apklausų duomenimis, pagrindiniai psichologinės gerovės užtikrinimo rizikos veiksniai yra nusistovėjusi subordinacija tarp skirtingą statusą turinčių darbuotojų, gydymo įstaigų ar jų padalinių vadovų vadovavimui reikalingų kompetencijų stoka, darbo užmokesčio ir krūvių sudarymo skaidrumo nebuvimas, smurto prevencijos ir intervencijos problemos.
Įvertinusi minėtas problemas, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujintomis plano priemonėmis siekia išplėsti asmens sveikatos priežiūros specialistų ir medicinos bei kitų sveikatos mokslų studentų paruošimą. Tai reiškia, kad bus didinamas specialistų psichikos sveikatos raštingumas, psichologinis atsparumas, streso ir krizinių situacijų įveikos gebėjimais.
Be to, plane keliami tikslai įpareigoti įstaigų vadovus bei vidurinės grandies vadovus rūpintis darbuotojų psichologine gerove. Bus stiprinamos lyderių vadovavimo, krizių valdymo, komunikacijos kompetencijos, ir, žinoma, numatomas jų veiklos vertinimas šiose srityse. Vienas svarbiausių tikslų – apibrėžti darbuotojų psichologinei gerovei palankią darbo aplinką kuriančius veiksnius bei principus ir skatinti gydymo įstaigas juos taikyti praktiškai.
Taip pat naujomis priemonėmis siekiama mažinti psichologinio smurto ir mobingo apraiškas gydymo įstaigose, didinti psichologinės pagalbos prieinamumą. Sukurtos tikslinės priemonės yra tiesiogiai nukreiptos į psichologinio smurto bei mobingo atpažinimą, prevencijos ir reagavimo mechanizmų diegimą gydymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose.
Plano priemonėms iki 2024 m. metų įgyvendinti skirta daugiau nei 1,4 mln. eurų. Daugelis numatytų investicijų tiesiogiai nukreipta į veiksmus, skatinančius sisteminius pasikeitimus bei psichologinės gerovės aspektų integravimą į vadovavimo, kvalifikacijos kėlimo, apmokėjimo, sveikatos paslaugų planavimo, organizavimo, vertinimo ar kitus aspektus. Net 14 priemonių skirtos teisėkūros pasikeitimams, reikalingiems skatinti naujus ar tikslinti esamus procesus.
infa.lt komentaras:
Valdantieji atkakliai nenori pripažinti, kad dabartinė krizinė medikų psichologinė būsena yra glaudžiai susijusi su jų vykdoma diskriminacine politika. O kai nenori pripažint klaidos – tai nėra jokių galimybių ją ir ištaisyti.
Šaltinis:Infa
