Jovani ir Justinas Jarutis – Crazy (recenzija)

Dvi Lietuvos A-lygio žvaigždės – Radistų Jovani ir Justinas Jarutis – susijungė į vieną, tikiuosi, nesustabdomą jėgą, ir sukūrė naują dainą – „Crazy“. Justinas Jarutis po truputį gerėja, bet dar nesugebėjo grįžti į savo karjeros pradžios lygį, o Jovani… galiu pasakyti, kad jis kaip slidininkas Olimpinėse žaidynėse. Taigi, situacija įdomi ir labai norisi sužinoti, ką iš jos gavome.

Pasiklausęs šių dviejų žvaigždžių dainos, galiu pasakyti, kad įdomi situacija tikrai neatnešė įdomios muzikos.

„Crazy“ skamba lyg parduotuvės bandelių skyriaus garso takelis. Iš tikrųjų šiai daina puikiai tinka tokios metaforos. Dar galima sakyti, kad ji dviejų dienų senumo, paprasta bandelė, kuri jau išimta iš krosnies neturėjo nieko kas gero bandelėje. Visi esame tą įdaro neturinčią duoną valgę ir žinome, kad ji ne visada blogiausias dalykas pasaulyje. Šuns uodega yra pakasta tame, kad tokia neypatinga bandelė turi būti šviežia ir traški, kad ja galima būtu mėgautis. Jeigu ji dviejų dienų senumo, ar iškepta pamiršus įdėt geriausius įmanomus ingredientus, tai ji nei suteikia malonumo burnai, nei turi skonio ar žmogaus kūnui reikalingų elementų. Ji tiesiog guli bandelių skyriuje ir laukia, kol kažkas jos paragaus ir išspjaus po vieno kąsnio.

Justinas Jarutis kaip visada atlieką neblogą dainavimą, kuris primena vokalą amžinatilsio švedų prodiuserio Avicii dainose. Kaip ir visi tikėjosi, dainos žodžiai apie meilę ir pamišimą dėl meilės. Ar Jarutis moka tik apie tai dainuot? Atsižvelgiant į jo amžių ir vienintelę jo įrašų temą, aš džiaugčiausi, jeigu jis pasiimtų pertrauką nuo meilės ir padainuotu apie mašinos draudimą ar ilgas eiles parduotuvėse, ar garsius kaimynus. Nebūtinai dainuoti apie 30-mečio patirtis – tiesiog norisi įvairumo.

Reikalai su Jovani aranžuote tokie kaip visada. Jis toliau naudoja tuos pačius 4 akordus, tą pačią dainos formulę ir tą patį hauso stiliaus priedainį.

Sugalvojau dar vieną metaforą viską apibendrinti. Nueini į parduotuvę ir tada į jos miltinių produktų skyrių. Ten tu pamatai, kaip kažkas paima paskutinę šviežią bandelę ir palieka tik kelių dienų senumo duoną. Matai, kad gali būti gerai ir, kad kepėjai turi talento, tačiau šį kartą jie jo neišnaudojo ar patingėjo su silpnais ingredientais. Dabar tenka tik laukti kito kepimo ir tikėtis, kad tau į rankas pateks kažkas šviežio. Aš įvertinu šią dainą 1.5 iš 5.