Penktadienį prasidedant naujajai Seimo plenarinių posėdžių rudens sesijai, Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, jog laukia intensyvus ruduo, kurio kertinė ašis – būsimas 2022 m. biudžetas. Anot ministrės, be 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, kiti svarbiausi artėjančios rudens sesijos darbai yra iš šiuo metu dirbančios mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės seksiantis mokestinių pakeitimų paketas, minimalaus mėnesinio atlygio kėlimas, Buhalterinės apskaitos bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pakeitimai.
Finansų ministrė pažymi, jog šiuo metu naujai rengiamame 2022 m. biudžeto projekte – ketinama didinti pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Taip pat pabrėžiama, jog darbą baigus mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupei, galimi mokestiniai pasiūlymai bus teikiami spalio mėnesį bendrai, atsakingai vertinant mokesčių sistemos kompleksiškumą, stabilumą ir prognozuojamumą. Anot ministrės, šie principai yra esminės vertybės, todėl nauji pasiūlymai galėtų įsigalioti ne su naujųjų metų pradžia, o ne mažiau, kaip po 6 mėnesių nuo priėmimo.
„Būsimame biudžete planuojame atlyginimus didinti viešojo sektoriaus darbuotojams: tiek mokytojams, tiek medikams, tiek ir socialiniams darbuotojams. Apskritai bus didinamas viso viešojo sektoriaus atlyginimų pareiginės algos bazinis dydis. Tuo pačiu planuojame reikšmingus pokyčius pensijų sistemoje – nemažai lėšų bus nukreipta tam, kad mažintume vyresnio amžiaus asmenų skurdą – bus spartinamas pensijų indeksavimas, praplėsime vienišų asmenų pensijų gavėjų ratą, – teigė ministrė G. Skaistė. – Nors mokestinių pakeitimų pasiūlymus teiksime šį rudenį, jų įsigaliojimui išlaikysime sutartą pusmečio terminą, kad tiek verslas, tiek gyventojai galėtų prisitaikyti prie lauksiančių pokyčių“.
Dar vienas prioritetas – nuo 2022 metų pradžios minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti iki 730 eurų, o minimalųjį valandinį atlygį – iki 4,47 euro. Anot ministrės G. Skaistės, ekonominio augimo sąlygomis nesiimant šio sprendimo ir šalyje sparčiai augant visiems atlyginimams, atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų tik dar labiau išaugų. Todėl šiuo metu nėra priežasčių nedidinti MMA pagal sutartą formulę. Be to, toks didinimas būtų vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį.
Finansų ministrė taip pat pažymėjo, jog ministerija šiuo metu dirba prie visos eilės pasiūlymų, kurie sukurs sąlygas mokestiniam teisingumui ir administracinės naštos mažėjimui. Puikūs to pavyzdžiai – Buhalterinės apskaitos bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pakeitimai.
Atliepdama finansininkų lūkesčius, reaguodama į besiplečiančių elektroninių paslaugų kiekį ir prieinamumą, Finansų ministerija Seimui siūlo keisti jau iš esmės pasenusį Buhalterinės apskaitos įstatymą. Svarbiausi siūlymai: skaitmenizuoti dokumentų teikimą, suteikti daugiau laisvės specialistams organizuoti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus kontrolės priemones, palengvinant verslo administravimą. Seime priėmus pateiktus siūlymus, būtų užtikrinamas didesnis skaidrumas, duomenų atsekamumas ir patikimumas bei įgyvendintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano tikslas.
Tuo tarpu Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimais siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie teisingesnio lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo. Tokiu būdu būtų mokama ne fiksuota suma, bet nustatyta procentinė dalis nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Atsižvelgiant į tai, kad lapkričio 1 d. pradės veikti naujoji vieninga Automatų kontrolės informacinė sistema (LAKIS), bus galima tvarkyti duomenis apie įplaukas ir išmokėtas išmokas bei užtikrinti kontrolę, turint galimybes susieti mokesčio dydį su įrenginio uždirbamomis pajamomis.
Išsamiau susipažinti su visais šiemet Finansų ministerijos planuojamais pateikti įstatymų projektais galite čia.
