Turbūt daug kam taip pasitaikė: su kažkuo susiginčijote, seniai išsivaikščiojote kas sau, o štai galvoje ginčas niekaip negali sustoti. Dar ilgai parinkinėjate argumentus, prieštaraujate oponentui, stengiatės parinkti tinkamiausius žodžius.
Ruminacija – tai mąstymo tipas, kai galvą užvaldo įkyrios mintys, kai vieni ir tie patys įvykiai, mintys ir temos reguliariai sukasi galvoje, dominuodamos ir išstumdamos kitas.
Ruminacija bloga tuo, kad vis iš naujo ir iš naujo sugrąžina mus į nemalonią situaciją, vis iš naujo sukelia negatyvių emocijų pliūpsnį. Pastaruoju metu psichologai išaiškino ryšį tarp ruminacijos ir depresijos, priklausomybių, mitybos sutrikimų.
Ir nieko keisto. Jeigu nekontroliuojame savo minčių, jei dienų dienas vis iš naujo smunkame į negatyvą, tai anksčiau ar vėliau šitas negatyvas užgrobs visą asmenybę. Pasaulis nublanks, visą džiaugsmą užgoš nesėkmės ir kritimai.. Juk visos tos mintys tarsi įstrigusi plokštelė kiekvieną dieną sukasi galvoje, grodamos savo nykią melodiją. Ne kokia perspektyva.
Kaipgi galima būtų atsikratyti nykių minčių, liautis vis iš naujo ir iš naujo grįžti prie įvykių ir pokalbių, kurie jau praėjo? Kaip gyventi toliau, visa tai pamiršus?
Ruminacija neegzistuoja pati savaime. Ji visada ateina, apsupta būrio draugų:
- Pesimizmas;
- Beviltiškumo jausmas;
- Perdėta savikritika;
- Perdėtas palaikymo ir aplinkinių dėmesio poreikis.
Kad atsikratytume šitos minčių kramtomosios gumos, įstrigusios plokštelės galvoje, teks pasidarbuoti su kiekvienu „draugu“ atskirai.
Daugiau dėmesio skirkite teigiamiems gyvenimo momentams. Tiems dalykams, kurie jums gaunasi. Pasigirkite jais. Stenkitės nelaikyti kiekvienos nesėkmės globalinio masto katastrofa. Susikoncentruokite į savo pasiekimus, į tai, ką pasiekėte. Pagirkite save už tai.
Būtina suvokti ir nuolat sau kartoti, jog nesėkmė – tai ne katastrofa, o gyvenimo dalis. Neigiamas rezultatas – irgi rezultatas. Pasidarykite išvadas ir ženkite toliau.
Kreipkitės pagalbos į draugus, pažįstamus, specialistus. Jūs esate žmogus, kaip ir visi kiti žmonės – negalite visko žinoti, būti viską įvaldęs ir viską mokėti.
Apsidairykite aplinkui ir išsiaiškinkite, ar tikrai viskas taip blogai, kaip įsivaizduojate. Prisiverskite pagaliau matyti ne tik savo gyvenimo minusus, bet ir pliusus. Atminkite – pasaulyje nėra nieko absoliutaus, viskas jame subalansuota. Jei kažkur kažko trūksta, tai kitus bus per daug.
Būtina sumažinti reikalavimus sau. Jūsų galvoje lindintis idealas – kokiu norėtumėte save matyti – visa tai puiku, tačiau efemeriška. Siekti idealo galima ir reikia, į jį reikia lygiuotis. Tačiau labai svarbu žinoti, kad idealas nepasiekiamas. Toks jau jo ypatumas. Idealas šabloniškas, sukonstruotas iš faktorių, kuriuos jums primeta išorė – aplinkiniai žmonės, visuomenė. O jūs esate gyvas žmogus ir kuo daugiau jūsų gyvenime yra jūsų pačių – tuo įdomiau.
Jeigu reikia – kreipkitės į aplinkinius. Prašykite pagalbos, susitikimų, palaikymo. Bendraukite, susitikinėkite, mylėkite, išsiskirkite, ginčykitės, barkitės, taikykitės. Jeigu jums reikia žmonių, patys būkite žmogumi. Tačiau turėkite galvoje, kad kitas žmogus – tokia pat asmenybė, kaip ir jūs, su savais reikalavimais, poreikiais, sava nuomone.
Šaltinis: saviugdairtobulejimas.lt
