Nors pirmieji Imuniteto valdybos padaliniai Lietuvos policijoje pradėjo kurtis lygiai prieš dešimtmetį, 2011 m. rugpjūčio 2 d., vis dėlto, Kaune šis padalinys pradėjo veikti beveik po pusmečio – 2012 metų pradžioje. O jam vadovauti buvo paskirtas iki šiol šias pareigas tebeeinantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Imuniteto valdybos viršininkas Andrejus Rabij. Iki tol policijoje 16 metų dirbęs pareigūnas pasakoja, jog niekada nesvajojo apie tokį sunkų ir atsakingą darbą, juk stovėti pirmoje fronto linijoje ir matyti, kaip kolegos karjera subyra į šipulius, išties menkas malonumas. Visgi, prieš beveik 10 metų, tarnybos kelyje sutikęs savo autoritetą – tuometį Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininką Donatą Malaškevičių, jis patikėjo, kad tokie padaliniai yra itin reikalingi.
Kaip, Jūsų akimis, Imuniteto valdyba keitėsi per pastaruosius dešimt metų?
– Per dešimtmetį išgyvensime beveik tris reformas. Tad akivaizdu – Imuniteto valdyba nuolat keitėsi ir tobulėjo. Po kelių metų nuo tokių tarnybų įkūrimo susivokta, jog policijos įstaigose veikiantys Vidaus tyrimų skyriai atlieka bemaž tas pačias funkcijas kaip ir mes, todėl šie skyriai buvo sujungti. Po sujungimo, Imuniteto valdybos padaliniai pradėjo tirti ne tik korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir atlikti tarnybinius patikrinimus dėl įvairių tarnybinių nusižengimų. Dar viena Imuniteto valdybos reorganizacija laukia šį rudenį. Imuniteto valdybos padaliniai prisijungs prie Policijos departamento. Policija per dešimt metų tapo labai modernia, todėl dabar Imuniteto valdybai ištirti skundą ar įvykį tampa lengviau ir daug greičiau. Per dešimt metų mūsų tikslu tapo ne tik korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimas, bet ir policijos pareigūno apgynimas.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti?
– Pradžia tikrai nebuvo lengva. Pradėjus vadovauti naujam skyriui, teko maždaug per pusmetį suburti naują komandą. Visi puikiai suvokė, jog šis padalinys kovos su korupcija. Tuo metu, 2011 – 2012 m., korupcijos apraiškų buvo nemažai. Be to, ne visi policijos pareigūnai buvo subrendę tokioms kardinalioms permainoms. Įsikūrus Imuniteto valdybos padaliniams, atsirado ir nulinės tolerancijos terminas, kuris reiškė, kad nebus toleruojamos jokios kyšininkavimo ir korupcijos apraiškos.
Kada Imuniteto valdyba turėjo daugiau darbo: prieš dešimt metų, ar dabar?
– Pamenu laikotarpius, kuomet buvo įprasta, jog naktį paskambinęs budėtojas informuodavo apie dar vieną kyšininkavimo atvejį. Tokie atvejai 2012 – 2015 m. buvo itin dažni. Paskutinius trejus metus dirbti ramiau, tokie atvejai tapo vienetiniais. Tačiau bėgant laikui keičiasi ir pranešimai. Šiuo metu į mus dažniau kreipiasi žmonės, kurie buvo nubausti, o jų toks sprendimas netenkina.
Praėjusiais metais Imuniteto valdyba gavo apie 300 skundų dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Daugiau nei 90 proc. išnagrinėtų skundų įrodė, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Galima pasidžiaugti ir tuo, jog visuomenės pasitikėjimas policija auga ir netgi viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį. 2020 m. buvome aštunti iš 28-ių ES valstybių narių.
Su kokiais pažeidimais tenka susidurti dažniausiai?
– Dažniausi ir sunkiausi pažeidimai per pastaruosius dešimt metų – kyšininkavimas, perteklinės fizinės jėgos panaudojimas, dokumentų klastojimas. Kalbant apie tarnybinius nusižengimus, dažniausiai policijos pareigūnai kaltinami dėl nemandagaus bendravimo ar neetiško elgesio. Didelė dalis piliečių labai pasitiki pareigūnais, todėl, tikiu, jog net rūstesnis žvilgsnis ar rimtesnis veidas gali supykdyti gyventoją, pas kurį atvyko tas pareigūnas.
Paskutinius penkerius metus mažėja tarnybinių patikrinimų. Negaliu pasakyti, kad už šiuos pokyčius atsakinga tik Imuniteto valdyba. Pasikeitė ir policijos pareigūnų motyvacija. Drįstu sakyti, kad per dešimtmetį pagerėjo policijos pareigūnų materialinis aprūpinimas, atlyginimai. Socialinės garantijos daro itin didelę įtaką korupcijos apraiškoms – kuo socialinės garantijos geresnės, tuo žmogus tampa atsparesnis korupcijos apraiškoms. Prie viso to prisidėjo ne tik Imuniteto valdyba. Šis laimėjimas yra komandinio darbo rezultatas.
Nuo rudens Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos pareigūnai priklausys Policijos departamentui. Kas keisis ir kaip pats vertinate šiuos pokyčius?
– Nuo spalio 1 dienos tapsime Kauno apygardos skyriumi, priklausančiame Policijos departamentui. Prie Kauno prisijungs Marijampolės ir Alytaus Imuniteto valdybų padaliniai, tad vietoj 15 darbuotojų bendras skaičius išaugs iki 25. Pokyčiai visada kažkiek neramina, tačiau tikiu, kad nauja tvarka padės dirbti dar geriau ir efektyviau, o sprendimai bus priimami dar operatyviau. Tai turėtų pajusti ir patys kolegos, ir mūsų gyventojai.
