Kai žmonės blogai su mumis elgiasi, skriaudžia, neretai imame kaltinti save. Vis iš naujo ir iš naujo sukame galvoje pokalbius, tikrinamės, ar nepasakėme kažko nereikalingo, ar kuo nors neužgavome žmogaus…
Ypač sunku, jeigu tai daro žmonės, kuriuos nuoširdžiai mylime ir kuriais pasitikime. Kai mums brangus ir reikšmingas žmogus sako, jog esame nepakankamai geri – mes tikime tuo besąlygiškai. Tikime ir iškart imame save kaltinti, jog padarėme kažką ne taip. Priežastis pakankamai paprasta: žmogus iš prigimties yra linkęs tikėti labiau negatyviais, nei pozityviais su juo susijusiais dalykais.
Jeigu jus visą laiką kritikuoja tėvai, broliai, seserys, partneriai, draugai ar aplinkiniai – jūs ne vieniši. Tokie dalykai – labai dažnas reiškinys. Bjauriausia, kad tie žmonės šitaip elgiasi, skatinami „pačių kilniausių paskatų“, linkėdami mums „gero“. Mus nori pataisyti, suremontuoti, padaryti geresniais. Ir dėl to mus skaudina, žemina, įžeidinėja.
Būtina suprasti – visa tai, ką apie jus kalba, su jumis neturi nieko bendro.
Tai išties sudėtinga, o kartais apskritai neįmanoma – suprasti, kad visi tie įžeidimai, visi skaudūs dalykai iš tikrųjų neturi su jumis nieko bendro. Visa tai – ne apie jus. Visi tie žodžiai – tai visų pirma apie juos tariančius žmones. Jei kažkas verčia jus jaustos kažkokiu ne tokiu, neteisingu, ką būtina tuojau pat ištaisyti – neskubėkite to daryti. Problemos, kurias jums nurodo kaip jūsiškes, greičiausiai kankina pačius „patarėjus“. Štai dėl ko jie taip nervinasi, štai dėl ko jūs juos taip erzinate.
Viskas, kas taip stipriai erzina mus kituose, gali mums padėti suprasti mus pačius. Visi tie dalykai, kurie mums labiausiai nepatinka kituose žmonėse – tai būtent tie dalykai, kurie mums mažiausiai patinka mumyse pačiuose.
Pamėginkite pažvelgti į tai, kas vyksta, skriaudėjo akimis.
Pavyzdžiui, kažkas nuolat menkina jūsų pasiekimus, dėl to, jūs, žinoma, jaučiatės pažemintas ir nusiminęs. Tačiau užuot pradėję kapstytis savyje, užuot bandę išsiaiškinti, ką padarėte ne taip, geriau paanalizuokite savo skriaudėjo elgesį.
Jeigu jis visada ir visur stengiasi jus pranokti, giriasi savais pasiekimais, tikrais ir tariamais, tai jo kritika – ne apie jus. Tas žmogus viso labo stengiasi patraukti dėmesį į save arba jums pavydi ir neturi jėgų to nuslėpti.
Nors jo žodžiai išties užgauna ir netgi gali sumenkinti jūsų savivertę, tačiau tie žodžiai – ne apie jus!
Kai kažkas menkina ar išjuokia jūsų pasiekimus, jis ieško pritarimo ir dėmesio. Žmones, kurie linkę taip elgtis, tikriausiai labai retai gyrė. Netgi priešingai – juos daug kritikavo už menkiausią klaidą. Arba apskritai nepastebėdavo jų pasiekimų.
Kai tik suprasite tikruosius skriaudėjų motyvus, pasidarys aišku, kad jų žodžiai ir veiksmai neturi nieko bendro su jumis. Viskas, ką jie kalba ir daro – tai išimtinai jų pačių kovos su nuosavais vidiniais demonais atspindys. Dėl to neleiskite tokiems žmonėms nuodyti jums gyvenimo. Tegu tvarkosi su savo bėdomis ir tarakonais galvoje savo, o ne jūsų sąskaita.
Šaltinis
Šaltinis: saviugdairtobulejimas.lt
