Rugpjūčio 3–6 dienomis Vilniaus universitete vyks 33-ioji Tarptautinės skandinavistikos studijų asociacijos (angl. International Association for Scandinavian Studies – IASS) konferencija „Atminties kultūra skandinavistikoje“. Renginys suburs tyrėjus iš įvairių humanitarinių sričių – lingvistus, literatūrologus, istorikus ir medijų tyrinėtojus.
Šios konferencijos ištakos siekia 1956 metus, kai Kembridžo universitete surengta pirmoji skandinavistų konferencija. Nuo tada ji vis kitame universitete organizuojama kas antrus metus. Ankstesnioji konferencija 2018 metais vyko Kopenhagos universitete, o 2016 metais ją rengė Groningeno universitetas Nyderlanduose. Šiemet garbė teko Vilniaus universiteto Skandinavistikos centrui. Nepaisant to, kad dėl Covid-19 pandemijos pernai turėjusį renginį teko nukelti į šiuos metus, o ir šiemet renginys vyks hibridiniu būdu, dalis pranešėjų pranešimus skaitys gyvai, atvykę į Lietuvą. Vilnius – sudėtingos ir turtingos kultūrinės atminties kupinas miestas – yra itin tinkama vieta apmąstyti ir diskutuoti apie praeities suvokimą ir priėmimą.
33-iojoje konferencijoje pranešimus skaitys daugiau nei 130 mokslininkų iš 26 šalių, konferencija vyks Šiaurės ir anglų kalbomis. Atminties tema pastaraisiais metais darosi vis aktualesnė tyrinėjant, kaip visuomenės ir paskiri žmonės mato savo istoriją ir identitetą, ir kaip suvokiami dabarties ir ateities iššūkiai, pavyzdžiui klimato kaita. Taigi konferencijoje kultūrinės atminties tema bus nagrinėjama iš įvairių perspektyvų – istorinės ir istoriografinės, identiteto, lyčių studijų, lingvistinės ir literatūrologinės.
Rugpjūčio 4-ąją dieną, 18:00, Vilniaus universiteto Mažojoje auloje taip pat vyks ir jau konferencijos tradicija tapęs autorių vakaras. Renginys yra nemokamas. Šiemet diskusija vyks su islandų rašytoju Sjón ir latvių-norvegų režisiere Ilze Burkovska Jacobsen. Abu menininkai yra išskirtiniai kūrėjai, apdovanoti daugybe prizų ir savo kūryboje nebijantys paliesti sudetingų temų. Sjóno kūryboje tikrų įvykių prisiminimai konkuruoja su mitologiniais ir vaizduotės sukurtais vaizdiniais, o Ilzes Burkovskos Jacobsen filmuose gausu autobiografinių detalių.
