Drėgnieji atogrąžų miškai buvo vienas didžiausių anglies dioksido absorbentų pasaulyje. Tačiau dabar žmonės jį pavertė tikra anglies dvideginio gamykla, skatinančia visuotinį atšilimą.
Žalingas poveikis
Miškai sugeria didžiulius kiekius anglies dioksido (CO2) iš Žemės atmosferos, todėl jie yra pagrindinė klimato kaitos švelninimo priemonė. Tačiau, kaip teigiama naujame tyrime, žmonės didžiausią pasaulyje atogrąžų mišką jau padarė nenaudingą kovoje su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, o gal net ir žalingą.
Liepos 14 d. žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo duomenimis, Amazonės atogrąžų miškai šiuo metu per metus išskiria daugiau nei 1,1 mlrd. tonų CO2 – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai reiškia, kad miškas oficialiai į atmosferą išmeta daugiau anglies dvideginio, nei jo pašalina.
Mokslininkai savo tyrime rašo, kad anglies dioksido balansas pakrypo dėl „didelio masto žmogaus veiklos“ Amazonės ekosistemoje, o daugiausia CO2 iš regiono išmetama dėl gaisrų, kurių daugelis buvo tyčia sukelti siekiant išvalyti žemę žemės ūkiui ir pramonei. Mokslininkai nustatė, kad šie gaisrai taip pat sustiprina grįžtamąjį atšilimo ryšį: daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų prisideda prie ilgesnių ir karštesnių sausųjų sezonų, dėl kurių kyla daugiau gaisrų ir didėja CO2 tarša.
Blogos žinios
Tyrėjai nustatė, kad rytinė Amazonė, kurioje per pastaruosius 40 metų istoriškai buvo iškirsta daugiau miškų, tapo karštesnė, sausesnė ir labiau linkusi į gaisrus nei likusi atogrąžų miškų dalis. Dėl to regione išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o medžių, kurie per fotosintezę vėl sugeria anglį, mažėja.
„Pirmoji labai bloga žinia yra ta, kad degant miškams CO2 išsiskiria maždaug tris kartus daugiau, nei miškas sugeria“, – „The Guardian“ sakė pagrindinė tyrimo autorė Luciana Gatti, Brazilijos nacionalinio kosmoso tyrimų instituto mokslininkė. „Antroji bloga žinia yra ta, kad tose vietose, kur miškai kertami 30 proc. ir daugiau, anglies dioksido išmetama 10 kartų daugiau nei ten, kur miškai kertami mažiau nei 20 proc.“
